Jau kurį laiką skundžiasi pietinės miesto dalies gyventojai, nebežino ir į ką kreiptis, nes padėtis negerėja. Galų gale pagalbos jų vardu savo feisbuke Klaipėdos savivaldybės ir policijos paprašė Seimo narė Ligita Girskienė.

Autovežiai su ukrainietiškais numeriais stovi pakelėje, gyventojams skirtose automobilių stovėjimo vietose ir kitur. Pro juos pravažiuoti gyventojams darosi neįmanoma nei dieną, nei naktį, žmonės negali išvažiuoti į darbus.

Jie stovi net ten, kur yra draudžiantys stovėti ženklai. Apgadinti šaligatviai. Policija kviesta ne kartą. Niekas žmonėms nepaaiškina, kas vyksta, iš kur atsirado ir kieno tai verslas, kuris trukdo klaipėdiečiams gyventi. Susidaro įspūdis, kad mieste vyksta kažkokia savivalė.

Vairuotojai baudų nemoka


Situaciją pakomentuoti paprašėme policijos. Gavome tokį atsakymą: „Klaipėdos miesto policijos pareigūnų duomenimis, šiemet nuo sausio 1 d. iki vasario 6 d. policijos pareigūnai dėl pastatytų automobilių Jūsų minėtoje vietoje yra surašę 4 protokolus pagal ANK 417 str. 2 d. „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (417 str. 2 dalis – sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas).“

Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas pasiguodė, kad nebespėja „gaisrų“ gesinti: vienoje vietoje sutvarkoma, kitoje vietoje vėl prasideda. „Būtų gerai, kad Seimo nariai pagalvotų, kaip ieškoti baudas iš ukrainiečių vairuotojų. Jeigu mes nusižengiame kurioje nors Europos Sąjungos šalyje, tarkime, Ispanijoje, Prancūzijoje, gauname pranešimą, kad reikia susimokėti baudą. Jeigu laiku nesusimoki, yra Šveicarijoje antstolių kompanija, kuri ramiai pasiima tą baudą keleriopai didesnę. Yra mechanizmas.

Kalbant apie mūsų atvejį, reikia spręsti klausimą. Mes prašome policijos bausti, policininkai sako, kas iš to, nes kai kurie vairuotojai suplėšo kvituką ir išmeta. Jeigu policija baudomis to negali sutvarkyti, tada reikia pagalvoti, ką turime daryti. Gal prie valstybės sienos galėtų būti kažkokia informacija, kad nesumokėta bauda.

Jeigu policija išrašo baudą ir niekas jos nemoka, tai ne Savivaldybės, tai – valstybės reikalas. Mes stovėti ir vaikyti tų vairuotojų negalime, neturime tiek žmonių“, – aiškino A. Kamarauskas

Į situaciją reaguoja


Vicemeras sakė, kad su gyventojais dėl problemos Žardupės g. Savivaldybės atstovai buvo susitikę, aptarė situaciją, buvo pastatyti ženklai. Kitoje vietoje, prie Nemuno g., buvo pastatyti tualetai.

„Į situaciją reaguojame. Turėjome bent du posėdžius dėl šios problemos. Dabar išgirdome, kad dar ir Šilutės plente ji yra. Bandome statyti ženklus. Bet nereikia pamiršti, kad tas ženklas tada galioja ir vietiniams žmonėms. Tai nėra gerai.

Sprendimas galėtų būti toks – prieš miestą reikia turėti didelę aikštelę, kurioje galėtų laukti transporto priemonės, turinčios vykti į uostą pasiimti prekių ar į muitinę, ir jos negalėtų važiuoti į miesto centrą tol, kol nėra signalo, kad procedūros atliktos. Ten galėtų būti viešbutukai, tualetai, kad vairuotojai galėtų pasirūpinti savo higiena. Kol kas mes tokios infrastruktūros neturime ir ji neatsiras greitai.

Kol neatsidarys visiškai sienos tarp Lenkijos ir Ukrainos, greičiausiai tokią situaciją ir turėsime. Žinoma, mes bandysime dar ką nors daryti“, – kalbėjo A. Kamarauskas.

Priekaištai – ne uostui


„Galiu pasakyti tik tiek, kad mažiausiai ten stovi uosto autovežių. Daugiausia jų stovi aplinkiniuose terminaluose, kurie yra įsikūrę Šilutės pl. ir kitose vietose, kuriuose iškraunami ir sandėliuojami automobiliai. Taip krovinys – automobiliai – atkeliauja per uostą konteineriuose. Konteineriai iškraunami uoste iš laivų ir išvežami į įvairius terminalus, iškrovimo, sandėliavimo aikšteles, esančius už uosto, o tušti konteineriai grąžinami į uostą.

O autovežiai važiuoja pasiimti automašinų į tuos terminalus, esančius už uosto. Todėl ne uostui reikėtų adresuoti priekaištus dėl sukeltų nepatogumų. Mes šiek tiek automobilių krauname savo terminale uosto viduje, bet tai nesudaro jokių nepatogumų klaipėdiečiams“, – sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Pasak jo, šiuo metu yra susikaupę visur labai daug automobilių, kurių didžioji dalis yra skirti eksportuoti į Ukrainą, o autovežių yra per mažai, kad juos išvežtų.