Baigiantis 2021-iesiems, pastatą, esantį adresu Naujoji Uosto g. 5, nuspręsta įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Taigi kalbų apie jo nugriovimą nebegalės būti. Ko gero, tiek prieštaringų nuomonių netgi tarp pačių paveldosaugininkų Klaipėdoje nėra sulaukęs nė vienas kitas pastatas. Jo būklė avarinė: po truputį griūdamas, jis kelia rimtą pavojų klaipėdiečių saugumui, tačiau jau daugybę metų nėra nei griaunamas, nei remontuojamas. Šiuo metu tiesiog laukiama dokumentų iš Vilniaus, kuriuos turi atsiųsti Kultūros paveldo departamentas.
Paprašė vietinio reikšmingumo statuso
V. Juškos teigimu, pernai vasarą aktyvūs Klaipėdos visuomenininkai kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) prie Kultūros ministerijos prašydami pastatui, esančiam Naujoji Uosto g. 5, nustatyti vertingąsias savybes ir įtraukti jį į Kultūros vertybių registrą.
Pačioje 2021-ųjų pabaigoje Vilniuje Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie KPD du kartus tikslino šito pastato vertingąsias savybes. Vilniečiai buvo patekę net į pastato vidų. Buvo nuspręsta, kad šis pastatas turi būti įtrauktas į Kultūros vertybių registrą skiriant jam regioninio reikšmingumo lygmenį.
Tokiu atveju, pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo V. Juškos, šiuo pastatu turėtų rūpintis KPD, kurio galimybės gana ribotos, nes jis prižiūri dešimtis tūkstančių objektų, o paveldo tvarkybai Lietuvoje skiriama gana maža pinigų suma. Jeigu būtų buvęs priimtas toks sprendimas, šio pastato tvarkybą būtų reguliavęs Vilnius, t. y. KPD.
Todėl Klaipėdos savivaldybė pasiūlė KPD traukiant pastatą į Kultūros vertybių registrą jam suteikti vietinio reikšmingumo lygmenį, kad Savivaldybė kartu su kitais jame esančių butų savininkais galėtų spręsti jo išsaugojimo klausimą. „Kas iš to, kad pastatas būtų buvęs įrašytas į Kultūros vertybių registrą? Dėl to, kad tik mes nustatysime jo vertingąsias savybes, jis savaime neatgims, stogas nesusiremontuos, sienos neužsitinkuos. Tam reikia visų savininkų aktyvių veiksmų“, – sakė Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas.
Priimtas racionalus sprendimas
Po ilgų diskusijų šiuo klausimu Vilniuje ir Klaipėdoje vis dėlto pritarta Klaipėdos savivaldybės idėjai.
KPD vertinimo taryba nusprendė tam pastatui suteikti vietinio reikšmingumo lygmenį ir medžiagą perduoti Klaipėdos savivaldybei.
Dabar jos sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba turės užbaigti visas procedūras iki galo ir pati priimti sprendimą dėl jo vertingųjų savybių. V. Juškos teigimu, bet kuriuo atveju šis pastatas bus įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
„Manau, tai gana racionalus sprendimas, nes klaipėdiečiai žino apie tą pastatą daugiau nei Vilniaus ekspertai, nes mes vos ne kasdien susiduriame su jo keliamomis problemomis, kiekvienas uostamiesčio gyventojas, vairuojantis automobilį, važiuoja pro jį, ir žino, kaip tai yra nesaugu, nes gatvė tiesiog yra atsirėmusi į to pastato sieną.
Taigi dabar galėsime reaguoti greičiau į to pastato problemas, žinodami visą tos teritorijos, kurioje yra tas pastatas, t. y. buvusios „Laivitės“ arba „Memelio miesto“ teritorijos specifiką. Gal mums galų gale pavyks išjudinti šito pastato klausimą. Kol kas dar ko nors imtis negalime, nes KPD dar neperdavė Savivaldybei visos medžiagos“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Juška.
„Tokį KPD sprendimą vertinu kaip teisingą. Savivaldybė turi įkūrusi fondą, jai bus lengviau, bus atrištos rankos ir ji galės prisidėti prie to pastato restauravimo“, – sakė KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Nesaugus eismas
Siekiant apsaugoti pėsčiuosius, 2020-ųjų vasarą buvo padarytas patogesnis pastato apėjimas iš iš vadinamojo „Memelio miesto“ pusės.
Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus tikina, kad eismas Naująja Uosto gatve yra nesaugus. Šis klausimas buvo nagrinėtas Eismo saugumo komisijoje, miesto valdžios dėmesys atkreiptas į problemą. „Mes, specialistai, galime tai konstatuoti, bet negalime to pastato pernešti.
Vertinant tai, kad jis yra eismo proceso dalis, to pastato turėtų nebūti. Mes atkreipėme į tai dėmesį, o toliau dirbti turi kitos institucijos. Paveldosauginiai dalykai jau ne mūsų sritis“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Mockus.
„Kilo daug ginčų, nes tas pastatas yra tokioje nepaprastoje vietoje, prie pat kelio, kas, transportininkų akimis žiūrint, nėra saugu. Kelininkams būtų paprasčiau spręsti problemą, kad jo ten nebebūtų, tada būtų galima kelią paplatinti. Tačiau geriau pagalvojus niekur labai neįsibėgėsi toje gatvėje, automobilių srauto nepadidinsi, nes yra tiltas. Gal galima padaryti apvažiavimus, paplatinti gatvę iš priešingos, iš buvusio policijos pastato pusės. Turėdamas omenyje, kad yra galimybė pastatą integruoti į būsimą „Memelio miesto„ kvartalą, manau, sprendimas bus rastas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė L. Kavaliauskas.
Pastato būklė avarinė
„Pastato Naujojoje Uosto g. būklė yra avarinė. Tai patvirtino ekspertai. Jie nurodė, kad reikėtų užtverti dalį gatvės. Tokiu atveju čia apkritai atsirastų transporto kolapsas. Pernai gruodį lankėmės šiame pastate. Tikrai jį reikia kuo skubiau tvarkyti, bent jau likviduoti avarinę būklę, kad nebūtų trukdomas eismas ir pan. Dabar pirmiausia turi būti atlikti šito pastato tvarkybos darbai“, – mano Paveldosaugos skyriaus vedėjas.
Kad šio pastato būklė avarinė, patvirtino ir teritorijos, kurioje yra jis yra, vystytojo atstovės UAB „Stemma Management“ direktorius Nerijus Tilindis, teigdamas, kad tai nustatė nepriklausomas ekspertas.
Vyriausiasis valstybinis inspektorius L. Kavaliauskas sako, kad yra matęs ir blogesnės būklės paveldosauginių statinių: ir su įkritusiomis perdangomis, ir jau be stogų.
Nėra kam baudą išrašyti
Problema ta, kad ne visi butai Naujosios Uosto g. 5 pastate priklauso projekto „Memelio miestas“ vystytojai „Stemma Group“, tą teritoriją valdančiai jau dvejus su puse metų. Tiesa, ji jų turi daugiausiai – 10, vienas priklauso Savivaldybei, trys – fiziniams asmenims. Žinoma, tuose butuose jau seniai niekas negyvena. Tačiau kad ir kaip atrodytų paradoksalu, Registrų centre jis įvardintas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, ir viskas.
„Mes esame tik vieni iš jo bendraturčių. Tas pastatas – daugiabutis namas. Jis turi turėti arba bendriją, arba kokį nors įgaliotą asmenį, kuris užsiimtų visomis formaliomis procedūromis. Jų kol kas niekas nedaro, nes nėra administratoriaus. Nėra nė kam baudos išrašyti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė N. Tilindis.
Pasak V. Juškos, suprantama, kad tokios prastos būklės pastato niekas nenori administruoti. Jis neatmetė galimybės, kad Savivaldybė galėtų priverstinai jam paskirti administratorių.
Metus nieko nedarys?
„Reikėtų, kad miesto politikai suprastų – kito kelio nėra. Paveldosaugos specialistai nebeturi minčių, kad tą pastatą reikėtų griauti. Galbūt siekiant kuo greičiau sutvarkyti šitą pastatą būtų galima panaudoti tuos pinigus, kuriuos Savivaldybė pagal tam tikrą tvarką skiria paveldosaugos pastatams tvarkyti. Gal jų pakaktų padaryti bent pradinius darbus. Dabar tinklas yra užtemptas, bet tinkas, plytos byra, kaupiasi, tai gana pavojinga. Važiuoji pro šalį ir bijai, kad vieną dieną kokia didesnė plyta ar čerpė nenukristų ant automobilio“, – sakė V. Juška.
N. Tilindžio teigimu, norint gauti pinigų iš Savivaldybės kultūros paveldo fondo, turi būti parengtas pastato Naujoji Uosto g. 5 kaip saugomo objekto tvarkybos projektas. Tam reikėtų mažiausiai gero pusmečio. Kitas dalykas, jame tiek daug problemų, jau griūna ir stogas, kad tiek pinigų skirti Savivaldybė net negalėtų.
„Situacija įstatymiškai labai paini. Netgi nėra to asmens, kuriam būtų galima išrašyti baudą. Nuosavybė nejudinama. Savivaldybė negali atvažiuoti su ekskavatoriumi ir nugriauti pastato. Juo turi užsiimti savininkai, bet kadangi nėra administratoriaus ar įgaliotinio, todėl iniciatyvos tvarkyti tą pastatą niekas nerodo, mes irgi. Jeigu vieni būtume savininkai, gal priimtumėme kitokį sprendimą.
Susidarė tokia situacija, kurios problemų paprastu būdu neišspręsi, ir nelabai kas žino, kaip reikia greičiau ir geriau padaryti.
Pagal pasiūlytų avarinių priemonių aprašą turėtų būti uždaryta dalis gatvės, kad nuo stogo krentančios čerpės nesugadintų važiuojančių pro šalį automobilių arba nesužeistų žmonių. Mes kreipėmės į Savivaldybę, kad imtųsi kokių nors priemonių„, – sakė „Stemma Management“ vadovas ir pridūrė, kad anksčiau nei po metų šio pastato situacija nepasikeis net ir esant idealioms sąlygoms.
Nebus gyvenamasis namas
„Turint omenyje paveldosauginius reikalus, tikėtina, kad Naujosios Uosto g. 5 namas taip ir liks stovėti gatvės dalyje. Bet manau, jis bus tvarkomas. Juk neliks tokia „puošmena„ gražaus „Memelio miesto„ prieigose“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Paklaustas, ar, tarkime, „Stemma Management“ negalėtų išpirkti likusius butus, N. Tilindis atsakė, kad šiam procesui reikia dviejų pusių sutikimo. Anksčiau kalbinti savininkai nerodė noro parduoti. Nors net jei tas namas ir būtų suremontuotas, jis negalėtų būti gyvenamasis, nes neatitiktų sanitarinių normų.
„Manau, jeigu teritorijos vystytojas būtų žinojęs, kam tą pastatą panaudoti, ko gero, visi jo reikalai jau seniai būtų pajudėję į priekį“, – savo nuomonę išsakė V. Juška. Jis taip pat patvirtino, kad šitas pastatas turės būti pritaikomas kokiai nors kitai veiklai, nes gyventi jame, praktiškai esančiame gatvėje, dėl triukšmo ir vibracijos nebūtų įmanoma. Bet ateityje jame galėtų atsirasti ar kavinė, ar administracinės patalpos, ar uosto muziejus. Idėjų, kam jis galėtų būti pritaikytas, klaipėdiečiai turi.
Paklaustas, ar teritorijos vystytoja yra numačiusi, kam tą pastatą būtų galima panaudoti, N. Tilindis atsakė: „Jeigu kada nors vieni taptume viso pastato savininkais, galvotume, kaip jį aptvarkyti.
Tai kainuotų gana daug, nes reiktų daug ką daryti: krinta ir perdangos, fasadas gal kiek tvirtesnis, bet ir tai kai kurios sienos jau yra sutrūkinėjusios.
Yra tik rėmas, kevalas, o visa kita reikėtų keisti. O visi rekonstrukciniai paveldosaugos objektų darbai kainuoja vos ne dvigubai daugiau, palyginti su visais kitais statybos darbais. Be to, nei mes, nei Savivaldybė nenori veltis į teismus, į kuriuos gali kreiptis kiti butų savininkai.
Mes tą pastatą įsivaizduojame kaip likusį ir apie nugriovimą negalvojame ne tik todėl, kad dabar jis bus įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Kai buvo rengiamas šios teritorijos detalusis planas, buvo numatyta jį palikti. Man asmeniškai norėtųsi jį sutvarkyti. Belieka tikėtis, kad Savivaldybė imsis kokių nors priemonių paimdama pinigų iš visų savininkų už sutvarkymą.“
Labai įdomus rūsys
Vyr. valstybinio inspektoriaus L. Kavaliausko teigimu, Naujosios Uosto g. 5 pastatas vertingas savo istorija: „Prieš karą jis buvo administracinis laivininkystės pastatas. Vertinant jo architektūrą, tai gana klaipėdietiškas prieškarinis statinys su išlikusiu labai įdomiu rūsiu, kuriame Antrojo pasaulinio karo metu buvo įrengta slėptuvė. Ir pastato interjere yra nemažai išlikę detalių, pavyzdžiui, autentiškos mozaikinės plytelės. Klaipėdoje ne tiek daug likę pastatų, turinčių autentišką interjerą. Paveldosaugos atžvilgiu tai – turintis vertingųjų savybių objektas. Kultūros paveldo departamentas nori tą pastatą išsaugoti.“
„Perkelti šio pastato neįmanoma. Jeigu kam nors būtų tekę pabūti jo rūsyje, tai suvoktų, kokio kapitališkumo yra pastato požeminė cokolinė dalis.
Naująja Uosto gatve gali tankai važiuoti, tas namas net nedrebės.
Ten tokie pamatai su skliautinėmis angomis ir skliautinėmis lubomis. Ten galima ramiai slėptis nuo bombardavimo. O viršutinę dalį, be abejo, būtų galima perkelti, šiais laikais technologijos tai leidžia, o pamatai ten nepajudinami“, – mano G. Pocius.
Pastatas Naujoji Uosto g. 5 pastatytas 1883 m. Tai buvo Klaipėdos karališkojo uosto statybos valdybos namas. Jame 1923-1940 metais veikė pirmoji lietuviško Klaipėdos uosto valdyba. Jame yra gyvenęs ir pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas.