Šiuo metu į Savivaldybės administruojamą 151 stebėjimo kameros tinklą greitu metu bus įjungtos 34 naujos kameros. Tačiau dalis mieste matomų įrenginių nefiksuoja arba neturėtų fiksuoti, ką žmonės veikia viešosiose erdvėse.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracinės veiklos poskyrio vedėjo Mariaus Poimanskio, prieš daugiau nei dešimtmetį, 2007 metais, įrengta Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimo sistema yra nuolat atnaujinama. Iš pradžių prie bendro stebėjimo pulto buvo prijungtos 57 kameros, o štai šiemet jų skaičius turėtų pasiekti 185.
Šios vaizdo kameros teikia duomenis tiesiai į policijoje esantį stebėjimo punktą, kur vyksta stebėjimas ne tik realiu laiku, bet yra saugomi ir įrašai. Sistemą suprojektavusi įmonė „Fima“ akcentavo, kad kameros gali būti nesunkiai perkeliamos iš vienos vietos į kitą.
Taigi, jei iki šiol galvojote, kad kelių eismo taisyklių pažeidimus fiksuoja tik stacionarūs greičio matuokliai ar „trikojai“, turėtumėte sunerimti, nes pažeidimus padeda fiksuoti ir paprastos stebėjimo kameros.
Šimtai pažeidėjų
„Vakarų ekspresui“ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė sakė, kad pareigūnai mato miesto stebėjimo kameromis užfiksuotus pažeidimus ir pažeidėjams yra surašomi protokolai.
Policijos operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, vidutiniškai per parą šiomis vaizdo stebėjimo kameromis jie užfiksuoja apie 30-40 kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Tačiau visus pažeidėjų fiksavimo rekordus turėtų sumušti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) įrengta sistema, kuri Taikos pr., Debreceno ir Naikupės gatvių sankirtoje fiksuoja neleistinai viešojo transporto juosta važiuojančius automobilius.
Pasak KKT vadovo Andriaus Samuilovo, kameros buvo įrengtos, kad būtų galima stebėti transporto srautus ir užtikrinti viešojo transporto srauto pralaidumą. Realybė parodė, jog kameros šioje vietoje labai reikalingos.
„Kameros fiksuoti pažeidimus pradėjo praėjusių metų lapkričio pabaigoje, per dieną jos užfiksuoja po kelis šimtus pažeidėjų,“ - sako A. Samuilovas. Anot jo, šiuo metu duomenys apdorojami rankiniu būdu ir tik įsitikinus, kad pažeidimas tikrai padarytas, perduodami policijai.
„Ateityje sistema turėtų veikti automatiškai, kaip stacionarūs greičio matuokliai, ir realiu laiku perduoti informaciją apie pažeidimą policijai“, - sako A. Samuilovas. Anot jo, daugiau tokių stebėjimo kamerų artimiausiu metu KKT įsigyti neplanuoja.
Tačiau ši sistema yra nesunkiai perkeliama, todėl periodiškai jos vietą planuojama keisti pastatant kituose probleminiuose taškuose.
Panašiai jau daugelį metų Klaipėdoje veikia sistema, kuri fiksuoja automobilius, važiuojančius be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Autobusai nebegaudys pažeidėjų
Iki įrengiant stacionarią vaizdo stebėjimo sistemą, KKT neleistinai važiuojančiuosius viešajam transportui skirta juosta fiksavo rinkdamas duomenis iš miesto autobusuose įrengtų vaizdo registratorių ir informaciją apie pažeidėjus perduodavo policijai. „Supratome, kad tai yra Sizifo darbas, todėl ir pasitelkėme kitas priemones“, - pažeidėjų su autobusuose įrengtų registratorių pagalba žada nebegaudyti A. Samuilovas.
Vaizdo stebėjimo kamerų tinklą plečia ir miesto sankryžose šviesoforus įrenginėjanti bendrovė „Gatvių apšvietimas“.
Laikinai „Gatvių apšvietimui“ vadovaujantis Vaidas Ramanauskas sako, kad ant šviesoforų atramų įrengtos kameros naudojamos tik įmonės poreikiams, jog būtų galima stebėti šviesoforų darbą ir reaguoti į sistemų sutrikimus ar gedimus.
„Tikrai eismo sankryžose nestebime, pažeidėjų nefiksuojame ir duomenų policijai neperduodame“, - užtikrina V. Ramanauskas.
Liko muliažai
Prieš keletą metų savo vaizdo stebėjimo sistemą buvo įrengęs ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Gatvėse, kur yra šiukšlių surinkimo konteineriai, įrengtų kamerų tikslai buvo du. Pirmiausia buvo siekiama stebėti, ar konteinerius aptarnaujančios įmonės ir darbuotojai tinkamai atlieka savo darbą. Antras tikslas buvo fiksuoti pažeidėjus, kurie į konteinerius meta statybines ir kitas atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.
Sistema gyvavo apie porą metų, kol 2018 metais pradėjo veikti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
„Gauti asmens duomenų tvarkytojo statusą yra didelės biurokratinės procedūros, todėl buvo nuspręsta stebėjimo sistemos atsisakyti“, - sako KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius. Anot jo, šiuo metu iš buvusios vaizdo stebėjimo sistemos yra likę tik muliažai. Nors kai sistema veikė, dalis kamerų taip pat būdavo tik muliažai.
Registruoja privačias kameras
Lietuvoje policija savo sistemoje ragina registruoti ir prie biurų ar namų valdų įrengtas privačias stebėjimo kameras.
Nors tokias kameras užregistravus jos nėra jungiamos prie realaus laiko stebėjimo sistemos, tačiau jomis nufilmuota vaizdo medžiaga policija gali pasinaudoti tirdama nusikaltimus.
Vaizdo stebėjimo sistemomis aktyviai ima naudotis ir elektroninėje erdvėje dėmesio ar uždarbio ieškantys asmenys. Viena tokių kamerų veikia ant Minijos gatvėje esančio daugiabučio įrengto stogo, realiu laiku siūlanti grožėtis Klaipėdos miesto ir uosto vaizdais. Įvairiuose socialiniuose tinkluose profilius turintys kamerą įrengę asmenys jau pritraukė tūkstančius sekėjų.
Ir nors šiomis kameromis nesunkiai galima stebėti, kas vyksta kaimynystėje esančių privačių namų kiemuose, asmens duomenų apsaugos specialistai šiuo atveju problemos nemato. Kamera transliuoja, nors ir aukštos kokybės, bet bendrą vaizdą, iš kurio negalima identifikuoti žmogaus veido ir jo asmenybės.
„Jeigu vykdomu vaizdo stebėjimu nustatyti asmens tapatybę yra itin maža tikimybė, vaizdo stebėjimui viešoje erdvėje pasirenkamos tokios techninės priemonės, kurios apsunkina tikimybę nustatyti konkretaus asmens tapatybę, toks vaizdo stebėjimas nebus laikytinas asmens duomenų tvarkymu, - „Vakarų ekspresą“ informavo Valstybinė asmens duomenų inspekcija.
Visi galai policijoje
Žmonėms taip pat reikėtų žinoti, kad jie gali kreiptis ir į kamerų valdytojus, kurie turi asmens duomenų tvarkytojo statusą, ir gauti informaciją (įrašus) apie užfiksuotą asmeninę informaciją ar tapatybę. Tačiau eiliniam žmogui yra labai sunku susigaudyti, kokios kameros, legaliai ar nelegaliai, jį fiksuoja. Dažniausiai tai galima išsiaiškinti tik jau gavus pranešimą apie paskirtą baudą už užfiksuotą pažeidimą.
M. Poimanskis sako, kad nėra reglamentuojančių teisės aktų, kurie nustatytų būtinybę ant stebėjimo kameros užrašyti informaciją, kas vykdo stebėjimą.
„Nors kameros priklauso Savivaldybei, mes išvengiame asmens duomenų tvarkymo klausimo, visas vaizdas patenka policijai, kuri turi teisę tuo užsiimti“, - sako M. Poimanskis.