Šiame centre ne tik bus slaugomi išgelbėti jūros gyvūnai, bet ir pirmą kartą istorijoje imamasi savotiško detektyvų ar teismo medicinos ekspertų vaidmens.
„Turėsime įrengtą nedidelę laboratoriją, kurioje galėsime ištirti, nuo ko tiksliai žuvo ar nugaišo Baltijos jūros ruoniai. Jų kūnus kasmet išplauna bangos į krantą. Iki šiol niekas nėra tyręs, ar žinduoliai buvo specialiai nugalabyti, ar žuvo dėl kitų priežasčių. Esama daug spekuliacijų, jog ruonius vandenyje vienokiu ar kitokiu būdais užmuša žvejai. Susidurdavome su įkalčiais, bet neturėdavome įrodymų„, - „Savaitės ekspresui“ pasakojo LJM Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Originalios architektūros statinys nebus visiškai uždaras ir visuomenei neprieinamas: planuojama duris atverti organizuotoms smalsuolių ekskursijoms.
Statistika - triženklė
Į mūsų pakrantes tiek Kuršių nerijoje, tiek žemyninėje dalyje Baltijos jūros bangos kiekvieną pavasarį išmeta nuo bado išsekusius ruonių jauniklius. Šiuos jau 24 metus priglaudžia, slaugo, gydo ir rudenį vėl paleidžia į gimtąją stichiją LJM darbuotojai. Skaičiuojama, kad ilgaūsių našlaičių išgelbėta jau per 100. Rekordiniais 2018-aisiais buvo išgelbėta bei priglausta net 14 ruoniukų.
Bėda ta, kad pamestinukai ilgus metus glausdavosi administracinėse LJM patalpose, kurios tam visiškai nepritaikytos (naudojamos net vonios). Rekonstravus LJM akvariumą, dalis nelaimėlių perkelta ten. Anot muziejininkų, gyvūnų reabilitacija vyksta Jūrų muziejuje, o tai rizikinga, nes kyla grėsmė užkrėsti sveikus, nuolat muziejuje gyvenančius jūrų žinduolius. Nėra gydymo patalpų, todėl apie specializuotą reabilitacijos centrą seniai svajota.
Vadinamosios ruoniukų sanatorijos statyboms startas duotas 2019-ųjų žiemos pradžioje. Neįprastos išvaizdos statinys ėmė kilti šalia delfinariumo, dar sovietmečiu statyto didžiulio žuvininkystės tyrimų laboratorijai priklausiusio gelžbetoninio baseino vietoje. Šis buvęs tarsi savotiška gyvūnų kankinimo erdvė, mat baseine netolimos praeities mokslininkai eksperimentuodavo su elektra, išbandydami įvairius tokios brutalios žūklės metodus.
Apie 800 kv. m ploto gyvūnų reabilitacijos centras užims tik trečdalį 1,4 ha ilgus metus buvusios apleistos baseino teritorijos, o likusioje dalyje ateityje norima pastatyti eksperimentariumą bei įrengti geoterminio vandens maudykles.
Šiuo metu baigta apie 60 proc. statybos darbų, tačiau objektą atidaryti planuojama dar šiemet, metų pabaigoje.
„Dėsime visas pastangas, kad darbai būtų baigti šiemet, o visuomenei naująjį objektą pristatysime, ko gero, kitų metų pavasarį. Reabilitacijos centras nebus toks atviras, kaip muziejus ar delfinariumas, tačiau nebus ir visiškai uždaras. Reikia suvokti, kad tose patalpose planuojama ne tik slaugyti, bet ir gydyti jūrų gyvūnus, todėl galios specialus režimas ir sanitariniai reikalavimai. Bus įrengti 6 izoliatoriai, karantinavimo ir kitokios patalpos. Vienu metu galėsime priglausti iki 20 jūrų žinduolių. Edukacinės funkcijos jokiu būdu neatsisakysime: žmonės galės aplankyti „ruoniariumą“ organizuotomis, 10-15 asmenų grupėmis. Kviesime ir moksleivius išvysti, kaip slaugomi, prižiūrimi ruoniukai“, - teigė LJM direktorė Olga Žalienė.
Be kita ko, minėtame centre vietą ras ir į bėdą patekę vandens paukščiai: pavyzdžiui, įvykus ekologinei nelaimei (išsiliejus naftos produktams) Baltijos jūroje, pliaže radus sužalotą sparnuotį ir pan.
Muziejininkai taip pat planuoja organizuoti įvairias kultūrines, edukacines, mokslines parodas apie centro veiklą, vadinamuosius mokslininkų laboratorijų šou (susitikimus su centro darbuotojais tyrimų demonstravimui), vadinamąsias 1 dienos trukmės patyrimines stovyklas moksleiviams, šeimoms, studentams (šiems bus numatyta ir mobili tyrimų erdvė) bei kt. veiklas.
Gandų verpetuose
Biologai kasmet skaičiuoja ne tik į krantą išmestus gyvus ruoniukus, bet ir nugaišusius suaugėlius. Kaip jie žuvo, iki šiol yra tik svarstoma, spėliojama ar net spekuliuojama. Įtarimų šešėlis neretai krisdavo ant Baltijos jūros priekrantės žvejų.
Pastarieji ir šiemet burnojo bei keikė į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus ruonius, kurie doroja tinkluose įstrigusį laimikį, sugadina brangų žvejybinį inventorių.
„Išplauki ir nežinai, rasi savo tinkluose žuvų ar ne. Ruonių ypač padaugėja rudenį, jie sudrasko tinklus, suėda arba apkramto žuvis. Randi tik galvas ir stuburus. Kai ruoniai prisiryja menkių iki soties, vėliau ėda tik jų kepenis tarsi kokie gurmanai. Jie atplaukia iš šiaurės, nuo Saremos salų Estijoje, jiems ten per šalta. Jeigu ruonių būrys įsisuka į užmestus tinklus, neberasi nei sveikų tinklų, nei žuvų. Apie 80 proc. žuvų ruoniai suėda. Jie dar ir tyčiojasi iš žvejų: prisiėdę apsiverčia ant nugaros ir pelekais plekšnoja sau per išsipūtusį pilvą„, - yra pasakoję pajūrio žvejai.
Nenuostabu, kad po tokių istorijų biologai pradėjo kreivai žiūrėti į žūklautojus: radosi net pasakojimų, jog žvejai irklais suknežina ūsuotųjų žuvėdų galvas. Gindamiesi nuo tokių įtarimų mūsų žvejai aiškindavo, kad jau negyvus ruonius esą atplukdo srovės iš Suomijos ar Švedijos, kur juos leidžiama legaliai medžioti: šaudyti bei už tai gauti išmokas.
„Aš netikiu tokiomis pasakomis. Taip, Skandinavijos šalyse ruonius šaudyti nėra draudžiama, tačiau ne masiškai, o tik turint tam leidimus. Vis dėlto srovės juda palei krantą iš pietų į šiaurę, o ne atvirkščiai, todėl nuo Suomijos ar Švedijos negyvus ruonius bangos niekaip negalėtų iki mūsų atnešti. Mįslingomis aplinkybėmis žuvusių ruonių randama kasmet ir įvairiose pajūrio vietose. Juos surenka atitinkamos tarnybos darbuotojai ir utilizuoja. Mes neturėjome jokių galimybių ištirti tikslią žūties priežastį. Viskas pasikeis atidarius Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą„, - tikino A. Grušas.
Sudėlios taškus
Specialiose patalpose planuojama įrengti prozektoriumą (lavonų skrodyklą), laboratoriją. Tiesa, patys muziejininkai gaišenų iš paplūdimių nešalina, negalės to daryti ir ateityje.
„Matyt, bus pasirašoma sutartis su tokias paslaugas atliekančia firma. Šios darbuotojai praneš mums ir atveš žuvusius ruonius tyrimams. Jie bus išties svarbūs, nes galėsime vykdyti monitoringą. Niekas netirdavo, ar ligos pakerta jūrų žinduolius, ar jie žūva dėl tam tikrų priežasčių. Gali juk ir nudobtas būti, ir į tinklą įsipainiojęs bei nuskendęs žinduolis“, - samprotavo A. Grušas.
Prisimintas ir atvejis, kuomet buvo rastas ruonis su galimai šautinėmis žymėmis, o tokia veikla jau kvepia tikru kriminalu dėl nelegalios šių saugomų gyvūnų medžioklės.
„Vykdydami monitoringą solidžiau atrodysime ir atstovaudami tarptautinėse Baltijos jūros gyvūnų tyrimų organizacijose, nes turėsime konkrečius duomenis. Juos bus galima lyginti su kolegų surinktais faktais kaimyninėse šalyse“, - teigė O. Žalienė.
Be kita ko, pastebėta, jog jūra į krantą pastaruoju metu išmeta vis mažiau negyvų ruonių. Tai galimai susiję su nuo 2020 m. uždrausta vertingųjų menkių žvejyba jūroje. Esą prieš šį draudimą ruonių gaišenos būdavo skaičiuojamos dešimtimis (vienais metais - net 60), o per visus praėjusius metus rasta tik apie tuziną kūnų.
„Štai ir baigsis tos spekuliacijos: ar ruoniai žūva, nugaišta dėl tiesioginės žvejų veiklos, ar dėl kitų priežasčių. Galėsime ištirti ir jau drąsiai, be spėlionių, atsakyti į visus klausimus bei daryti tam tikras išvadas“, - tikino LJM biologas.