Apleistoje vokiečių projektuotoje slėptuvėje prieš ketverius metus jį sukūrė kultūros paveldo specialistė Augustė Rumbutytė. Anot Augustės, jos siekis visuomet buvo išlaikyti autentišką šio karinio paveldo objekto atmosferą ir leisti lankytojui pajusti bunkerio nenudailintą, neužslėptą savastį.
Lietuvoje viena problematiškiausių paveldo rūšių vis dar išlieka nekilnojamasis karinis paveldas, dažnai asocijuojamas su smurtiniu, svetimu paveldu. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kitų, dažnai ekonomiškai stipresnių, šalių patirtis pritaikant šiuos objektus kitokiai, ne karinei, paskirčiai rodo, kad tokiais atvejais kariniai objektai lengviau priimami ir pradedami vertinti.
„Todėl vienas pagrindinių sau išsikeltų uždavinių buvo išsaugant karinį paveldą ir pritaikant jį kitai veiklai, keisti visuomenės negatyvų požiūrį į jį“, – sako „Escape Bunker 1944“ įkūrėja.
Pabėgimo kambarys įkurtas 1944 metų pabaigoje Klaipėdoje (tuometiniame Memelyje) pastatytoje tunelinės konstrukcijos slėptuvėje, kurios paskirtis – padėti išgyventi civiliams per bombardavimus ir artilerijos apšaudymus. Slėptuvėje nugaromis į sieną ir veidais vienas į kitą susėdę turėjo tilpti 100 besislepiančiųjų. Dvi skirtingo dydžio S formos slėptuvės iš masyvių gelžbetoninių konstrukcijų buvo įrengtos abipus geležinkelio stoties, abi jos maskuojamos pylimais. Savo pirmines funkcijas slėptuvės Klaipėdoje atliko trumpai – tik iki 1945 metų pabaigos.
Ne veltui jau pradžioje paminėtas karantinas, nes būtent ši aplinkybė virto tiesiog tobulu sustojimu, lėmusiu aistringą panirimą į naujos istorijos bunkeryje kūrimą. Tie du mėnesiai leido neskubant kurti ir ieškoti – įdomiausių temų, autentiškų, tą laikmetį menančių daiktų. Tai jau trečioji istorija, pasakojama šiame bunkeryje lankytojams, ateinantiems išmėginti savęs pabėgimo kambario iššūkyje. Augustė atsidūsta, kad nebuvo lengva išsirinkti leitmotyvą šiai istorijai, tačiau noras atskleisti šio objekto paskirties įvairialypiškumą karo metu Klaipėdoje lėmė pasirinkimą. Šįsyk ji kviečia lankytojus keliauti laiku į 1944-ųjų spalį Klaipėdoje, kai čia – tuščiame mieste – prasidėjo 115 dienų trukusi Klaipėdos apgultis, o slėptuvė trumpam virto ir medicinos punktu.
Išbandyti jėgas unikaliame Klaipėdos karinio paveldo objekte įrengtame pabėgimo kambaryje „Escape Bunker 1944“ gali kiekvienas, kuriam nuotykiai ir azartas – būtini. Žaidimui kviečiamos komandos iki 6 asmenų, apsiginklavusios logika ir ryžtu įveikti sugalvotas užduotis ir ištrūkti iš bunkerio per 60 minučių.
Nepaisant to, kad paskutiniu metu dėmesio fortifikaciniai statiniai sulaukia vis daugiau, o jų išsaugojimo tikslingumu abejojama vis mažiau, tokio tipo slėptuvės vis dar nesulaukia įvertinimo kaip tinkami ir patrauklūs turizmo veiklai objektai, dažniausiai tiesiog pasirenkant jų užkonservavimą kaip vienintelę išsaugojimo galimybę. Augustė pabrėžia, kad jai, kaip kultūros paveldo specialistei, be galo svarbu šį specifinį II Pasaulinio karo laikotarpio paveldą išsaugoti ateities kartoms, kad šis istorinis pėdsakas liktų gyvu pažinimo šaltiniu ir padaryti tai panaudojant objektą kaip kultūrinio potencialo terminalą, atskleidžiant jo esmę, parodant svarbą ir reikšmingumą.
„Taip, pritaikyti tokį objektą turizmo veiklai tikrai nėra paprasta, – prisimena Augustė. – Prieš ketverius metus atradau šią unikalią vietą šiukšliną, vabalais užkimšta ventiliacija, be durų ir be elektros, niekam nereikalingą, bet su įrašu Kultūros vertybių registre (KVR). Visa tai, ką matome dabar čia, pareikalavo atkaklumo siekiant pritarimo idėjai, finansinio įnašo, atsakingumo išlaikyti vietos autentiškumą ir, žinoma, kūrybiškumo, kaip kartais paprastomis priemonėmis sukurti unikalų produktą. Bet tai tikrai įmanoma ir verta pastangų. Tad kviečiu ateiti ir pajusti šio objekto unikalumą, įsikvėpti ir užsidegti, pakeliauti kitaip ir tiesiog smagiai praleisti laiką.“
