Dešimt pirmųjų greitaeigių elektrinių autobusų į gatves išvažiuoti galėtų jau kitąmet, jei tik savivaldybės Taryba pritars tokiam žingsniui ir operatyviai pavyks atlikti visas biurokratines procedūras, rašoma savivaldybės pranešime.
Siekiama sumažinti taršą ir spūstis
„Tai nėra spontaniškai kilęs sumanymas, o nuoseklaus darbo plėtojant modernų viešąjį transportą naujasis etapas. Turime išdrįsti pereiti į aukštesnį lygį – persėsti į itin modernius elektrinius autobusus, kurie veža greitai, tyliai, yra komfortiški ir draugiški aplinkai, o jais besinaudojantiems keleiviams padeda planuoti laiką ir taupyti pinigus. Ši vizija turi potencialą realybe tapti per artimiausius keletą metų. Juolab kad čia pat, Klaipėdoje, turime elektrinių autobusų gamintoją, šių metų pavasarį sėkmingai į miesto gatves išleidusį pirmuosius du elektrinius autobusus, pasižyminčius unikaliais techniniais sprendimais. Klaipėda didžiuojasi savo pagreitį įgaunančia automobilių pramone ir tai - atsakymas visiems, kurie nuolat klausia, kodėl tokių autobusų mūsų gatvėse yra dar tik du“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas.
O savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis kviečia klaipėdiečius, ištikimus savo asmeninių automobilių fanus, nors kartą išlipti iš savo asmeninių automobilių ir išbandyti šiandienos viešąjį transportą.
,,Patikėkite, jūs patirsite daug malonių akimirkų ir mažų atradimų, nes ir dabartinio mūsų viešojo transporto kokybė – tikrai ne prasta. Tačiau mes turime galimybę iš esmės sumažinti spūstis gatvėse, oro užterštumą, pasinaudodami ES lėšomis padaryti mūsų viešąjį transportą patrauklų visiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Žinoma, jei tik sugebėsime susitelkti. O aš tuo tikiu“, – sako G. Neniškis.
Iš tiesų, šiandien atradimu gali tapti ir punktualiai pagal stotelėje skelbiamą tvarkaraštį, kurį taip pat galima rasti internete, atvykstantis autobusas, ir komfortiškas važiavimas ir, svarbiausia, sutaupytas laikas. Jis taupomas ne tik dėl to, kad viešojo transporto autobusams leidžiama važiuoti per centrinę Tiltų gatvę, o lengvieji automobiliai tokios privilegijos neturi, bet ir todėl, kad autobusai važinėja tik jiems skirta eismo juosta, kurioje įprastai nebūna spūsčių.
Laukiama miesto Tarybos verdikto
Netrukus Klaipėdos miesto savivaldybės administracija miesto politikams svarstyti teiks sprendimo projektą dėl elektrinio viešojo transporto plėtros veiksmų plano patvirtinimo. Jeigu miesto politikai pritars ekologiško elektrinio viešojo transporto atsiradimui uostamiestyje, kitas žingsnis – projektui reikalingų lėšų paieška.
Suskaičiuota, kad įsigyti elektrinius autobusus, atitinkamai rekonstruoti gatves, kuriomis jie važinėtų ir iki 2030 metų įrengti eismo valdymo sistemą kainuotų 33,5 mln. eurų. Didžiąją dalį projektui reikalingų lėšų yra galimybė gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Klaipėda, prisidėdama prie Lietuvos įsipareigojimų mažinant CO² emisijas bei siekdama mažinti oro taršą, 2018 m. patvirtino darnaus judumo planą, kuriame numatytos progresyvios judumo pokyčius skatinančios priemonės: didinti viešojo transporto patrauklumą ir greitį, skatinti judėjimą pėsčiomis ir dviračiais, kurti patrauklią, saugią miesto aplinką.
Miesto savivaldybės užsakymu taip pat buvo parengta galimybių studija „Perspektyvinių naujų viešojo transporto rūšių diegimo Klaipėdos mieste galimybių studija“, skirta įvertinti naujos viešojo transporto rūšies poreikį. Savivaldybė sulaukė kritikos neva veltui leidžia pinigus analizuodama alternatyvių viešojo transporto priemonių metro ar tramvajaus, kurie netinka miestui, atsiradimo galimybes Klaipėdoje. Tačiau ją sudomino kitas šios studijos rengėjų – UAB „Civitta“ pasiūlymas – dėl esamo viešojo transporto tinklo ir transporto priemonių parko atnaujinimo pakeičiant juos greitaeigiais elektriniais autobusais.
Juolab kad žengiant šia kryptimi neužkertamas kelias ateityje, esant poreikiui, įrengti ir tramvajaus linijas. Tokiu atveju elektriniams autobusams atitektų privežamojo transporto vaidmuo.
Veiksmų planas
Norint įgyvendinti šią viziją, reiktų:
1. Atnaujinti gatvių infrastruktūrą, t. y. rekonstruoti viešojo transporto autobusams skirtas eismo juostas (BRT trasos įrėminimas bortais). Elektrinio viešojo transporto plėtros veiksmų plane numatyta, kad 2021 m. BRT būtina infrastruktūra būtų įrengta 14-os kilometrų ruože. Taip pat iki 2030 metų planuojama atnaujinti viešojo transporto infrastruktūrą ir kitose magistralinėse gatvėse – stotelių įvažas, papildomų A juostų ženklinimą, apsisukimo vietas.
2. Įrengti eismo valdymo sistemą su prioritetu viešajam transportui. Numatyta įrengti 3 atskiras eismo valdymo sistemas – koridorius su viešojo transporto prioritetu: A. Minijos g. – Pilies g. – Naujojo Uosto g. (2020–2024 m.); B. Taikos pr. – Tiltų g. – H. Manto g. – Liepojos g. (2024–2027 m.); C. Priestočio g. – Mokyklos g. – Šilutės pl. (2027–2029 m.).
3. Įsigyti elektra varomas viešojo transporto priemones. Didžiausią reikalingų investicijų dalį sudarytų elektra varomų viešojo transporto priemonių įsigijimo kaštai. Suskaičiuota, kad tam reikėtų per 20 mln. eurų. Elektrinio viešojo transporto plėtros veiksmų plane numatyta nuo 2021m. iki 2030 m. įsigyti išvis 49 didelius elektrinius autobusus.
Tačiau Klaipėda dar gali spėti pateikti paraišką dėl paramos viešojo transporto sistemos modernizavimui. Jeigu jai būtų pritarta, tuomet maždaug pusę elektrinių autobusų įsigijimui ir šios transporto rūšies įdiegimui reikalingos infrastruktūros išlaidų padengtų ES fondai.
Gyventojams naujausios kartos elektriniai autobusai galėtų patikti dėl kelių priežasčių – susisiekimo trukmės (transporto greičio), bilietų kainos ir dėl ekologinio aspekto bei komforto lygio. Tačiau svarbiausi uždaviniai, kuriuos tikisi išspręsti miestas – aplinkos oro taršos ir spūsčių mažinimas.