„Projektas turėtų būti ir švietėjiškas, ir patriotinis, ir skirtas jaunajai kartai, kuri apie Lietuvos istoriją labai mažai žino, nežino, kokia kaina viskas buvo iškovota ir labai lengvai atsisako vertybių, kurios buvo brangios daugeliui kartų“, – šią savaitę filmo „1923“ idėją Seimo kultūros komitete pristatė režisierius Audrius Juzėnas.
Anot jo, norima sukurti filmą, kuris įkūnytų vienos Lietuvos idėją, kad Lietuva kaip jūrinė valstybė be uosto yra bevertė, neturinti perspektyvos.
„Vilnius tuo metu buvo prarastas ir vienintelis būdas, kaip nors kompensuoti tą praradimą, buvo Klaipėdos krašto prijungimas“, – teigė režisierius.
Anot jo, filmas remsis dokumentine medžiaga, archyvais, literatūriniais šaltiniais, rastais JAV, Suomijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, kt.
„Filme galvojame panaudoti labai daug dokumentinės medžiagos, kuri būtų vaidybinio kino principu struktūrizuota ir mes galėtume pažvelgti į savo protėvius, kurie turėjo jėgų, ryžto, ambicijų sukurti valstybę, kokią jie norėjo matyti“, – aiškino A. Juzėnas.
Anot jo, projektą sumanė ir ėmėsi įgyvendinti klaipėdiečiai.
„Projektas yra Klaipėdos krašto žmonių idėja, jie kreipėsi į profesionalius kino kūrėjus, kad iki jubiliejaus būtų sukurtas įspūdingas filmas, kurį būtų galima parodyti ir pasauliniame kontekste“, – sakė režisierius.
Idėjos autorius ir filmo koprodiuseris Mindaugas Gudelis teigė, kad filmo kūrybinėje komandoje dirba rašytojas Saulius Šaltenis, daug istorikų, tarp jų – Vygandas Vareikis, Jonas Genys, Silva Pocytė, kt.
Pasak M. Gudelio, planuojama, kad iki šių metų pabaigos bus sukurtas filmo scenarijus, o jo premjera įvyks 2023 metų sausį.
Skaičiuojama, kad projektas kainuos apie 1,7 mln. eurų.
„Šiemet planuojame išleisti apie 40 tūkst. eurų parengiamiesiems darbams, 2021–2022 metais – apie 1,6 mln. eurų gamybai, 2023 metais – 35 tūkst. eurų platinimui“, – vardijo M. Gudelis.
Lėšų tikimasi surinkti iš privačių rėmėjų, sulaukti Lietuvos kino centro paramos.
Filmo kūrėjai teigė, kad jiems populiarinti projektą labai padėtų Seimo sprendimas 2023-iuosius paskelbti Klaipėdos krašto metais.
Toks Seimo nutarimo projektas jau yra parengtas.
Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žiniai. 1920–1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai.
1923 metais Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 dieną prie Klaipėdos prefektūros. Tuomet žuvo 12 lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas.