Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad gavo tokio asmens skundą ir tyrė galimą pažeidimą dėl diskriminacijos, pasireiškusios priekabiavimu.
„Į tarnybą iš tikrųjų liepos mėnesį kreipėsi pareiškėja su skundu ir nurodė, kad ji yra translytė moteris, lankėsi Melnragės moterų paplūdimyje ir apsilankymo metu sulaukė nemalonių pastabų, įžeidimų, užgauliojimų tiek iš kitų lankytojų, tiek iš gelbėtojų, kad ji čia neturi būti, nes traktavo ją kaip vyrą.
Ji dėl to jautėsi pažeminta, negalėjo ramiai poilsiauti“, – sakė tarnybos Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė.
Anot teisininkės, po šio skundo buvo pradėtas tyrimas dėl galimo žmogaus diskriminavimo dėl lyties, tačiau pažeidimas nenustatytas.
LGKT tyrimo metu aiškinosi, ar gelbėtojams suteikta teisė identifikuoti lankytojus pagal lytį, ar Klaipėdos paplūdimiuose nustatytos priekabiavimo prevencijos taisyklės, ar užtikrinamas žmonių saugumas ir tvarka, ar apsaugomas jų orumas, taip pat buvo prašoma pateikti gelbėtojų pasiaiškinimus.
„Gavome atsakymus, kad Savivaldybė ketina parengti priekabiavimo prevencijos taisykles, o gelbėtojai turi teisę prašyti lankytojus palikti paplūdimius tik tuo atveju, kai kyla grėsmė saugumui – žmonės yra neblaivūs, agresyviai elgiasi ir panašiai, o teisės žmogų identifikuoti pagal lytį ir šiuo pagrindu prašyti palikti paplūdimį neturi“, – aiškino A. Daukšaitė-Timpė.
Tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų nustatyti, kad birželio pabaigoje toks atvejis apskritai buvo ir ar jį galima laikyti diskriminacija dėl lyties, pasireiškiančia priekabiavimu.
„Jokių įrodymų, patvirtinančių šį konkretų priekabiavimo atvejį (...) nebuvo galimybės pagrįsti, kad tokia situacija vyko, kad gelbėtojai priekabiavo, o lankytojų veiksmų tirti kontrolierius teisės neturi“, – sakė LGKT atstovė.
Tarnyba po šio tyrimo Klaipėdos savivaldybei ir jos įmonei „Klaipėdos paplūdimiai“ rekomendavo parengti priekabiavimo prevencijos ir saugios aplinkos užtikrinimo taisykles, jomis įspėti, kad pajūris yra draugiškas visiems, nepriklausomai nuo jų lytinės tapatybės.
„Moterų ar vyrų paplūdimių lankytojai turėtų būti įspėjami, kad paplūdimiuose yra kuriama draugiška aplinka visiems asmenims nepaisant lyties, lytinės tapatybės, fizinės išvaizdos ir kitų asmens požymių.
Poilsiautojai apie tai turėtų būti informuojami įvairiomis priemonėmis, skelbimais, plakatais ar dar kaip nors, kuo toliau, tuo dažniau mes susidursime su tokiais atvejais“, – sakė A. Daukšaitė-Timpė.
Teisininkės teigimu, nėra paprasta nustatyti translyčio identifikuojamą lytį, bet Lietuvos teismai jau yra suformavę praktiką, kai, kilus ginčui, galima įrodyti pakeistą lytį.
„Nors lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo Lietuvoje nėra, bet yra susiformavusi teismų praktika, kuri pripažįsta asmens teisę žmogui keisti savo vardą, pavardę, lytį dokumentuose ir kai teisiniu keliu tai nustatoma, tai įregistruoja civilinėje metrikacijoje“, – sakė A. Daukšaitė-Timpė.
Jos teigimu, praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai paplūdimyje lankytojai priekabiavo prie moters, kuri dėl onkologinės ligos buvo su trumpai kirptais plaukais ir dėl vėžio prevencijos pašalintomis krūtimis – gelbėtojas nusprendė, kad ji yra vyras.