„Idėjai pritariama, jos įgyvendinimui, įteisinimui. Pavesta administracijai nagrinėti šitą siūlymą ir iškart bus formuojama darbo grupė, kuri analizuos, kaip tai įgyvendinti“, – BNS ketvirtadienį sakė Klaipėdos vadovas.
Savivaldybės tarybai ketvirtadienį liberalas Saulius Budinas pateikė siūlymą keisti Strateginį veiklos planą, įsteigiant savivaldybės lygmens Girulių regioninį parką.
V. Grubliausko teigimu, keisti Strateginį veiklos planą yra daug rizikų, todėl būtina, kad klausimą iš esmės išnagrinėtų ir dokumentaciją paruoštų savivaldybės administracija.
„Kol kas taškas tikrai nepadėtas, tačiau šitas siūlymas, administracija paaiškino, kad jo įgyvendinimui reikia paruošti tam tikrą dokumentaciją, parengti deramai sprendimo projektą, nes dabar taip iškart keisti Strateginį veiklos planą yra daug rizikų“, – teigė V. Grubaliauskas.
„Šiandien buvo pasiūlyta labai rimtai tą klausimą parengti turbūt atskiru tarybos sprendimu jį jau teikti tarybai, kai bus pasiruošta (...) Nuo pačios idėjos neatsitraukiama, jai buvo išreikštas palaikymas, tačiau įgyvendinimas turi būti labai preciziškai, teisiškai gerai paruoštas“, – sakė jis.
Aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis informavo BNS, kad Klaipėdos savivaldybė galėtų įsteigti Girulių miško draustinį, tačiau norint pakeisti žemės paskirtį reikėtų Vyriausybės lygio sprendimo.
Be kita ko, ministro atstovas teigė, kad Aplinkos ministerija pirmiausia siūlo parengti kaštų naudos analizę ir pasirinkti tvariausią aplinkosauginiu požiūriu vietą geležinkelio mazgo iškėlimui, taip pat suderinti tai pagal naujai patvirtinto Bendrojo plano sprendinius.
Taryba kreipėsi į šalies vadovus
Savivaldybės taryba ketvirtadienį taip pat pasirašė memorandumą, skirtą prezidentui, premjerui, Seimo pirmininkui ir susisiekimo ministrui. Rašte nurodoma, kad uostamiesčio geležinkelio mazgo iškėlimą iš miesto centro būtina spręsti ne miškų kirtimu, o kompleksiškai įvertinant įrengimą ir plėtrą.
V. Grubliauskas teigė pasigedęs alternatyvos – siūlymo iškelti geležinkelio mazgą į Kopūstų kaimą Klaipėdos rajone.
Vyriausybė pirmadienį pritarė Klaipėdos geležinkelių pertvarkai, pamažu – iki 2030 metų – iškelti didžiąją dalį krovinių srauto iš centrinės stoties, tuo pat metu plečiant ir modernizuojant jūrų uosto teritorijoje esantį Pauosčio kelyną ir Draugystės geležinkelio stotį, tai gali kainuoti apie 80 mln. eurų.
Stoties pertvarkos planai susiję su viena iš beveik 20-ties miesto valdžios sąlygų uostui – mažinti krovinių srautus per centrinę geležinkelio stotį ir mieste esantį kelyną. Šios sąlygos iškeltos pernai patvirtintam uosto bendrajam planui, numatančiam Melnragėje statyti išorinį giliavandenį uostą.
Susisiekimo ministerija teigia, kad šiuo Vyriausybės nutarimu siekta sudaryti teisines sąlygas vystymo planų parengimo inicijavimui ir nustatyti planavimo tikslus.
Vyriausybės nutarime Kopūstų kaimo alternatyva nebuvo minima, tačiau vėliau susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pranešė, kad po konsultacijų su uostamiesčio bendruomenėmis ši alternatyva bus svarstoma.
Seime – reikalavimas Vyriausybei
Tuo metu 17 Seimo narių, daugiausia dirbančių opozicijoje, penktadienį registravo rezoliucijos projektą, kuriuo reikalaujama iš Vyriausybės sprendimo išbraukti Pauosčio kelyno plėtrą ir pagrindine alternatyva įtraukti Kopūstų kaimą.
Rezoliucijos projektą pasirašė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, liberalai Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Eugenijus Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialdemokratai Linas Balsys, Algimantas Salamakinas, Dovilė Šakalienė ir Algirdas Butkevičius, konservatorės Agnė Bilotaitė, Aistė Gedvilienė ir Rasa Petrauskienė.
Tarp pasirašiusiųjų – Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Remigijus Žemaitaitis ir Gintaras Steponavičius, taip pat – valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos atstovai Algimantas Kirkutis, Naglis Puteikis bei „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė.
Uostamiesčio geležinkelių infrastruktūros pertvarka norima atitraukti krovininius traukinius iš Klaipėdos centro, mažinti triukšmą ir oro taršą. Po pertvarkos į miesto centrą atvyktų tik keleiviniai traukiniai, o krovininiai tik pravažiuotų iki Draugystės geležinkelio stoties.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovai BNS anksčiau šią savaitę teigė, kad apie miškų kirtimus Giruliuose kalbėti dar anksti, pirmiausia reikia pasirinkta vietą, kur norima iškelti uostamiesčio geležinkelių mazgą.
Vietos bendruomenės piktinosi, kad dėl planuojamos infrastruktūros plėtros Girulių miške gali tekti iškirsti nuo 30 iki 50 hektarų miško.