„Idėja įkurti šį sodą prieš keletą metų kilo labai natūraliai. Pirmiausia ji atsirado tada, kai savo Botanikos sode radome labai negražią, apaugusią ir apleistą vietą. Pavaikščiojusi po ją pamačiau, kad čia yra nuostabus kraštovaizdis. Paprašėme Klaipėdos miesto savivaldybės, kad padėtų ją susitvarkyti. Jau tada man pasirodė, kad tai būtų puiki vieta Rytų Azijos sodams įrengti“, - pasakojo A. Klimienė.
Lankydamasi po įvairius pasaulio sodus, direktorė dažnai matydavo vien japoniškus. „Ir tik viename Čekijos sode radau kinišką sodą. Pradėjau svarstyti, kuo jie skiriasi. Grįžusi pasikviečiau Klaipėdos universiteto profesorių Petrą Grecevičių, kuris, pasirodo, kaip ir aš, jau seniai svarstė, kad sutvarkytoje mūsų Botanikos sodo vietoje būtų puiku įrengti Kinijos sodus. Sakau, vadinasi, mūsų norai sutapo“, - juokėsi pašnekovė.
Rytų sodai turi tikrai ryškius skirtumus, tačiau, anot direktorės, daugeliui žmonių jie yra nepastebimi ir tikriausiai net neakcentuojami.
„Japonijos sodų akcentas labiau yra išpuoselėtas akmuo, minimalizmas. Kinijoje daugiau pabrėžiamas suderinamumas ir pagrindinis akcentas galbūt jau yra augalas, o ne akmuo. Kitose Rytų šalyse labiau pabrėžiama mažoji architektūra ir sodo paskirtis bei jo filosofija. Taigi akmens, augalo ir erdvių skirtumai yra pagrindiniai. Ir, žinoma, pats išdėstymas, priėjimas ir pati idėja, ką žmogus čia atvykęs turi veikti. Tačiau bendras visų sodų bruožas išlieka harmonija“, - sodų išskirtinumus vardijo A. Klimienė.
Visus šiuos sodus su visais jų išskirtiniais bruožais bus bandoma sujungti vienoje kolekcijoje, suskirstant juos zonomis.
Pašnekovė įvardija, kad šis sodas bus didžiausias ne savo plotu, o apimtimi. Vienoje vietoje bus galima išvysti 4-5 šalių sodus ir atskiras ekspozicijas.
Sodų įkūrimo darbų pabaiga, anot pokalbininkės, priklausys nuo finansavimo. „Norint įgyvendinti šitą mūsų idėją, yra reikalinga nemenka pinigų suma. Esame biudžetinė institucija, todėl surinkti reikiamą kiekį lėšų yra dar sudėtingiau“, - kalbėjo direktorė.
A. Klimienė džiaugiasi, kad Japonijos sodui įrengti jau turi rėmėjus. Todėl numatoma, kad iki ateinančio rudens ši erdvė jau bus atidaryta ir lankytojams. O visų likusių sodų užbaigimas planuojamas 5-erių metų laikotarpiu.
„Brangiausiai kainuos mažoji architektūra, arbatos nameliai, skaityklos ir pavėsinės. Visa tai reikia padaryti kokybiškai ir kad objektai būtų išskirtinai vienetiniai“, - akcentavo pašnekovė.
Prie japoniško sodo įrengimo prisideda ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šios dalies įkūrimas gali kainuoti apie 50 tūkst. eurų. Anot pokalbininkės, apytiksliai po tiek pat kainuos ir kitų sodų įrengimas.
Sėklos atkeliauja ir iš užsienio
Klaipėdos universiteto Botanikos sodas dalyvauja sėklų mainų tinkle, todėl Rytų šalims būdingų augalų sėklų nemažai buvo atsisiųsta jau anksčiau.
„Ne vienerius metus ruošėmės šių sodų įkūrimui, todėl didžioji dalis augalų jau yra pas mus. Jie labai puikiai adaptuojasi prie jūrinio klimato. Kitą dalį augalų dar tik planuojame įsigyti, tačiau jau iš kitų Lietuvos botanikos sodų ir kolegų iš Europos šalių. Norint atsisiųsti ar atsivežti augmeniją iš pačios Kinijos ar Japonijos būtų ne tik labai brangu, bet ir sudėtinga dėl augalų apsaugos, esančio karantino sąlygų ir t. t.“, - kalbėjo A. Klimienė.
Apie 80 arų plote atsirasiančiuose Rytų Azijos soduose dominuos sakuros, rododendrai, japoniniai klevai, azalijos ir kiti šioms šalims būdingi augalai.
Idėjos autoriai puoselėja viltis, kad ateityje, jau galutinai įrengus visus sodus, juose bus pradėtos vykdyti ir edukacijos bei įvairūs mokymai.
„Visų pirma, kad žmonės pajustų harmoniją, jie turi turėti tam tikrą informaciją. Vien tik dėl to, kad ateisi ir tave sups įvairūs augalai, pastatai ar struktūros, nenuteiks tavęs harmoningumui. Čia labai svarbus aiškus žinojimas, ką kiekvienas dalykas reiškia. Ateityje planuojame rengti ir arbatos gėrimo ceremonijas, pristatant Rytų šalių tradicijas. Taip pat numatoma organizuoti edukacijas, siekiant žmones supažindinti su pačių sodų, jų išdėstymo ir augalų reikšmėmis“, - apie ateities planus pasakojo direktorė.
Anot A. Klimienės, tikimasi, jog šiuose soduose taip pat bus organizuojamos diskusijos apie aplinkos poveikį ir naudą žmogui.