Pasisakė nuo vaikų ligi senolių
Apklausą apibendrino Savivaldybės pakviesti ekspertai: Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas socialinių mokslų daktaras Liutauras Kraniauskas ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys architektas Tadas Sviderskas.
Apklausoje dalyvavo asmenys nuo 10 iki 85-erių metų, nemaža dalis – didmiesčiuose ar užsienyje gyvenančių kraštiečių. L. Kraniausko žodžiais, apklausa kai kuriems „pavogė“ Kalėdas, nes žmonės aktyviausiai balsavo būtent tuo metu.
Vos 19 proc. apklausos dalyvių norėtų, kad aikštėje būtų atstatyta istorinė rotušė, 81 proc. tam priešinasi. Į klausimą, kas padarytų Rotušės aikštę patrauklesnę, 61,3 proc. žmonių pasisakė už fontaną, 38 proc. – už želdinius ir gėlynus, 27 ir 29 proc. – už modernų išplanavimą ir meno kūrinių instaliacijas.
Automobilių parkavimą aikštėje išlaikyti norėtų 66 proc. gyventojų, kurie kasdien atvyksta į aikštę automobiliais. 40 proc. žmonių mano, kad aikštėje jau šiandien trūksta parkavimo vietų. T. Svidersko žodžiais, dar pagal 2014-aisiais atliktą monitoringą, kretingiškiai aikštėje ir greta jos parkuoti automobiliams pageidavo 600 vietų, – šiuo metu jų įrengta 400.
Aikštė – miesto širdis
Pažvelgus į aikštę praeivių žvilgsniu: 60 proc. mano, kad aikštę reikia tvarkyti, 27 proc. tam nepritaria, kiti neturi nuomonės. „Kai kurie žmonės siūlė spontaniškai: nieko nereikia statyti, tegul valdžia geriau pasirūpina gatvėmis. Neva pradės darbus ir nebaigs, jie prisimena 11 metų trukusią bibliotekos, dabar – įstrigusią sporto komplekso statybas“, – pastebėjo L. Kraniauskas.
Toks skveras, koks yra dabar, tenkina 70 proc. žmonių, 30 proc. – netenkina; aikštės būklė tenkina 55 proc., netenkina 45 proc. kretingiškių. T. Sviderskas priminė, kad jau anksčiau ekspertai pastebėję, jog Kretingos Rotušės aikštė ir skveras savo dydžiu pranoksta Raudonąją aikštę Maskvoje. Tačiau, jo žodžiais, reikėtų atskirti 2 bendroje Kretingos urbanistinėje teritorijoje esančias erdves – skverą ir aikštę. Skverą, arba poilsiui skirtą žaliąją erdvę, dar iki II pasaulinio karo užsodino patys kretingiškiai, o aikštė – tuščias kvartalas, kuriame anksčiau vykdavę turgūs, dabar parkuojami automobiliai.
„Būtent aikštė yra miesto širdis, identitetas, jo įvaizdis ir vizitinė kortelė, nes pasaulio miestus pirmiausia ir reprezentuoja aikštė. Tačiau atstatytą rotušę joje mato tik kas 5–6 kretingiškis. Istorikai ir ekspertai turėtų stipriai ir įtaigiai dirbti su visuomene, jei norime turėti rotušę kaip Kretingos citadelę. Nes šiuo metu ryškus aikštės favoritas yra fontanas“, – patikino T. Sviderskas.
Vizijos keitėsi 7 kartus
Apibendrinęs rezultatus, T. Sviderskas sakė, kad, pagal 2 dominuojančius apklausos scenarijus, visuomenė išsakė poreikį, kad aikštė būtų skirta automobiliams parkuoti arba būtų skirta kultūrinei bendruomenės veiklai, automobiliams parkuoti skiriant vietą maždaug 200 m atstumu nuo aikštės.
„Pastaruoju atveju, Savivaldybės rūpestis – išsiaiškinti, ar yra galimybė įrengti aikštei gretimą parkavimą, nes statyti požeminę parkavimo aikštelę, kaip siūlė kai kurie respondentai, šiandieną nerealu. Nebent pasitelkus tuo suinteresuotus verslininkus“, – pastebėjo architektas. Architekto žodžiais, Rotušės aikštės sutvarkymo vizijos, projektai bei sprendimai per pastaruosius 30 metų praėję tarsi „7 pragaro ratus“. Dar 1988 m. tuometinis Vykdomasis komitetas nusprendė atstatyti Turgaus (dabartinės Rotušės) aikštės šiaurinį kvartalą, tačiau darbų nespėjo įgyvendinti. Po to sprendimai, projektai, vizijos keitėsi 7 kartus, kol 2019-ųjų pabaigoje nuspręsta atsiklausti gyventojų, kokios aikštės jie norėtų šiandien.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir administracijos direktorė Jolanta Girdvainė susirinkusiuosius patikino, kad tai – ne baigiamasis ilgai besitęsiančio proceso renginys, o tik – didelio darbo pradžia: „Svarbiausia, kad tariamės su visuomene, mums svarbu žinoti, ko žmonės nori.“
Tebesėdime tarpuvartėje
Susitikime dalyvavusi Kretingos rajono politikė Jolita Vaickienė skeptiškai vertino gyventojų apklausą ir jos rezultatus jau vien dėl to, kad iš vieno kompiuterio respondentai galėję pildyti anketas daug kartų.
„Ekspertų teigimu, gyventojai aikštėje pageidauja 600 parkavimo vietų, tačiau jie rėmėsi formaliais norminiais 2014-ųjų skaičiavimais. Per tą laiką daug kas pasikeitė. Apklausa, kuriai Savivaldybė išleido 8 tūkst. Eur, taip ir liko be išvadų, – kalbėjo J. Vaickienė. – Galvoju, kad ne nuo to galo pradėta: gyventojai nori vieno, ekspertai – kito, ir visi tebesėdime tarpuvartėje, kaip ir prieš 30 metų.“
Ji sakė pritartų minčiai, kad parkavimui reikėtų ieškoti vietos netoli aikštės ir joje pastatyti antžeminę aikštelę, požeminė – per brangu. Sklypo paieškai turėtų susitelkti specialistai. „Taip pat skeptiškai vertinu požiūrį, kad reikėtų atstatyti rotušę – pastatą dėl prisiminimo, juolab kad šalia yra istorinis bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Pažiūrėkit, kiek griūva gražaus istorinio paveldo, saugokime jį, jei neturime pinigų, o ne atstatykime tai, ko visai nebėra“, – įsitikinusi rajono tarybos narė.
Kasdien į darbą Klaipėdoje važinėjanti Ramutė K. sakė matanti, kad rytais aikštėje automobilius stato tranzitiniai keleiviai, kurie persėda į kitus ekipažus ir išvyksta į darbus uostamiestyje. Jos nuomone, parkavimo aikštelę reikėtų įrengti priemiestyje, kaip yra Klaipėdoje, prie universitetinės ligoninės.
Stende – rotušės vaizdas
Visuomeninis pilietinis judėjimas „Kretingos aikštė“ mato Kretingos centrą tik su atstatyta rotuše. Jo atstovas Jonas Drungilas taip pat pastebėjo, kad šiuokart liaudies balsas susikirto su ekspertų nuomone, tačiau jis viliasi, kad bus atlikti Rotušės aikštės archeologiniai tyrinėjimai, surinkti istoriniai duomenys. Taip pat reikėtų šviesti visuomenę, ir, sulaukus turtingesnių laikų, atstatyti rotušę.
Prieš sukviečiant visuomenę į apklausos apibendrinimą, judėjimas „Kretingos aikštė“ už savo lėšas Rotušės aikštėje įrengė stendą, pristatantį gyventojams, kaip galėtų atrodyti rotušė. Tam jie pasitelkė Latvijoje, Bauskėje, kurią taip pat, kaip ir Kretingą, valdė Jonas Karolis Chodkevičius, atstatytos rotušės vaizdą.
„Žmonės, tarkim, atvykę iš Kanados ar atplaukę kruiziniais laivais į Klaipėdą, tikrai nevažiuos į Kretingą pasižiūrėti fontano – jie važiuos pamatyti istorinį, viduramžiais įkurtą, sunaikintą ir atkurtą Kretingos centrą su miesto savivaldos simboliu – rotuše“, – įsitikinęs J. Drungilas.
“Kretingos aikštės“ atstovai tam, kad būtų patenkinti kretingiškių norai centre turėti fontaną, siūlo prie miesto bibliotekos įrengti vadinamąjį sausą – nedidele srove trykštantį, aplinkui trinkelėmis išklotą – fontaną. Tai būtų vienas mažosios architektūros elementų „Kretingos aikštės“ siūlomoje įrengti pėsčiųjų Chodkevičių alėjoje, prasidedančioje nuo evangelikų liuteronų bažnyčios ligi Kretingos rajono kultūros centro.