Pratęsė eismo ribojimą
Vilniaus gatvę renovuojančios įmonės „Šilutės automobilių keliai“ statybos direktorius Audrius Stimburys prašė, kad Savivaldybė leistų dar vieną mėnesį, iki liepos 1 d., uždaryti šią gatvę ir vairuotojams naudotis anksčiau patvirtinta apvažiavimo schema.
„Tokia padėtis susidarė todėl, kad bendrovė „Kretingos vandenys“ remontuoja ir keičia tinklus, jų darbai stabdo ir statybininkų darbus“, – „Šilutės automobilių kelių“ vadovų prašymą komisijai pristatė Savivaldybės Saugaus eismo komisijos vadovas Povilas Černeckis.
Komisija tam vienbalsiai pritarė, tačiau įmonės atstovų paprašė pakomentuoti, kaip vyksta darbai, ir ar spės pakloti kelio pagrindą per mėnesį. „Šiandien atsiliekame nuo grafikų ir dėl vandentvarkos darbų, ir dėl archeologinių kasinėjimų Rotušės aikštėje. Pagrindinius darbus nuo turbo žiedo iki muziejaus atlikome, netrukus pasistūmėsime nuo J. Pabrėžos gatvės miesto centro link“, – patikino įmonės atstovas.
Jo žodžiais, liepą atidarius gatvę transportui, dar teks laikinai uždaryti 2 dienom, kai bus pilamas asfaltas.
Komunalininkams – slalomas
Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ prašė įrengti stovėti draudžiančius ženklus su papildomomis jų galiojimo laiką nurodančiomis lentelėmis šiose Kretingos miesto vietose – Kęstučio g. ruože nuo Rotušės a. iki Laisvės g., J. K. Chodkevičiaus g. ruože nuo Kęstučio g. iki Vytauto g., Vytauto g. ruože nuo Melioratorių g. iki Vytauto g. Nr. 120, Vilniaus g. ruože nuo Nr. 41 iki Žemaitės al., Savanorių g. ruože nuo Lazdynų g. iki Topolių aklg.
„Mechanizuotai valant gatves, negalime jų nušluoti, nes pakraščiai užstatyti automobiliais. Gatves valome penktadieniais, nuo 4 val. ryto, tad reikėtų, kad tądien žmonės neužstatytų šalikelių. Minimose gatvėse yra didžiausi srautai, ir jos greičiausiai užsiteršia“, – tvirtino bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys.
Jam pritarė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, patikindama, kad bandė rašteliais prie stiklo įspėti automobilių savininkus, kokiu laiku gatvės bus šluojamos, tačiau tai nesuveikė. „Komunalininkams tai – kažkoks slalomas. Žmonės netgi tingi atkelti vartus ir įvažiuoti į savo kiemus, palieka mašinas gatvėje. Gal galima įrengti laikinus ženklus be leidimo?“ – šį klausimą ji adresavo Klaipėdos apskrities policijos komisariato atstovui Aurelijui Jankauskui.
„Ženklas įsigalioja po paros, tuomet turėtumėte juos statyti jau ketvirtadienį“, – pastebėjo A. Jankauskas. Įmonės „Kretingos autobusų parkas“ vadovas Arvydas Dyburys į tai sureagavo: „O kur tuomet daugiabučių gyventojai statys savo automobilius?“
Beje, Vilniaus ir Kęstučio gatvės priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, tad prašymus dėl ženklų reikėtų peradresuoti jiems. Po diskusijų nuspręsta ženklus „Stovėti draudžiama“ statyti rajono pavaldumo gatvėse, konkretų laiką suderinus su miesto seniūne.
Automobiliai trukdo ugniagesiams
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Nerijus Ciparis, siekdamas užtikrinti kiek įmanoma greitesnį ugniagesių atvykimą į įvykio vietą, prašė po 300 m į abi puses nuo ugniagesių būstinių įrengti automobilių stovėjimą draudžiančius ženklus: Salantuose – Žemaitės g. nuo sankryžos su Dariaus ir Girėno g. iki sankryžos su S. Nėries g., Darbėnuose – Maloniškių g. Nr. 9, Kartenoje – Kretingos g. Nr. 25.
„Jei šalikelėje pristatyta daug automobilių, ypač – Salantų mieste arba Kartenoje, kai į kapines atitinkamomis progomis suvažiuoja masė žmonių, sudėtinga iš būstinės manevruoti gaisrinės automobiliams. Kliūčių neturėtų būti“, – tikino N. Ciparis.
Taip pat Salantuose matomumą užgožia vešlūs krūmai privačioje valdoje, tad nuspręsta įpareigoti seniūną susisiekti su šios valdos savininkais, kad jie sutvarkytų želdinius. Komisija nutarė kreiptis į Kelių direkciją dėl ženklų „Stovėti draudžiama“ pastatymo Salantuose ir Darbėnuose, nes gatvės, kur įrengtos ugniagesių būstinės, yra respublikinės reikšmės.
Vis dar nori „kalnelių“
„Medvalakių“ sodininkų bendrijos valdybos pirmininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė po pakartotinio bendrijos narių susirinkimo perdavė komisijai visų prašymą Pušų g. pakeisti kelio ženklą „Ribotas greitis iki 30 km/val.“ į dar labiau greitį mažinantį ženklą „Gyvenamoji zona“, kai leistinas greitis 20 km.
„Pušų g. yra tapusi tranzitiniu keliu į Rūdaičius per Lazdynų gatvę. Žmonės skundžiasi lakstančiais vairuotojais, kurie kelia debesis dulkių, be to – pavojinga vaikams, dviratininkams“, – rašoma sodininkų prašyme. Jie taip pat prašo ties vaikų žaidimo aikštele įrengti greitį ribojančius kalnelius.
„Jei patys sodininkai nori, negalime jiems drausti – tai jų bendrijos teritorija, jie patys ženklus ir statytų. Tačiau galime rekomenduoti, kad neįrengtų kalnelių – vieni jų pageidauja, kiti – ne, be to, kalneliai labai apsunkina važiavimą“, – komisijai pritarus dėl ženklų, papildė P. Černeckis.
Prašo papildomų perėjų
Žaliosios gatvės gyventojai piktinasi, kad jų gatvėje, ypač – turgaus dienomis, žmonės užstato įvažiavimus į privačius bei gretimų daugiabučių kiemus, ir jie nebegali nei patys įvažiuoti, nei prireikus parsigabenti malkų ar žemių.
„Paprasta apstatyti gatvę stovėti draudžiančiais ženklais, bet sudarysime problemą kitiems gyventojams. Gal reikėtų riboti stovėjimo laiką dieną, kad grįžę iš darbo žmonės turėtų, kur parkuotis“, – klausė A. Dyburys. Komisija jam pritarė, P. Černeckiui pasiūlius šį klausimą darsyk svarstyti per artimiausią išvažiuojamąjį posėdį.
Simono Daukanto progimnazijos bendruomenė prašė apriboti eismą iki 30 km/val. visoje Palangos gatvėje nuo Pervažos iki Tiekėjų g., nes ja vaikšto vaikai, vyksta intensyvus transporto judėjimas. Komisijai tam pritarus, seniūnė G. Liobikienė nusistebėjo, kiek daug ženklų teks pastatyti, nes jie būtini ties kiekviena sankryža, – sąnaudos bus didelės. Vieną ženklą įrengti kainuoja apie 100 Eur.
Įrengti pėsčiųjų perėjas Klaipėdos gatvėje prašo bendrovė „Alyva“ ir Nr. 62 namo, ties Muitinės gatve, gyventojai. Pasak komisijos nario Antano Puodžio, vieniems nesaugu kirsti intensyvią gatvę, einant į autobusų stotelę, kitiems kitapus įrengti požeminiai atliekų konteineriai. Komisijos narė Angelė Ubartienė pastebėjo, kad pėsčiųjų perėja nėra pati saugiausia vieta: žmonės per ją eina drąsiai ir vairuotojai intensyviame kelyje taip pat važiuoja drąsiai.
„Saugomas pėsčiasis ar „lakstūnas“, – nusistebėjo A. Puodys, todėl buvo nuspręsta šį prašymą persiųsti Kelių direkcijai, kuri ir matys – reikia ar nereikia papildomų perėjų, juolab kad pėsčiųjų perėja jau yra įrengta maždaug už 150 m nuo šių vietų.