Jie – gamtos žmonės
Kretingoje taip ir nespėjus pastatyti nakvynės namų, kuriuose šiandieną galimai ir būtų pasirūpinta tais varguoliais, Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė sakė, kad šiuo metu mieste, jos žiniomis, nėra žmonių, kurie išvis neturėtų, kur prisiglausti.
„Jie glaudžiasi vieni pas kitus, nežinome tokių, kurie gyventų gatvėje. Jų tikrai nepaliktume be priežiūros. Mūsų miesto varguoliai yra labai solidarūs, jie kažkaip pasirūpina patys vieni kitais, kad turėtų, kur peržiemoti. Ačiūdie, kad šiemet žiema nebuvo šalta“, – kalbėjo D. Blagnienė.
Motinos Teresės seserys, kaip buvo ligi šiol, dėl karantino paimtų iš gatvės benamių pas save priglausti nebegalėtų. Tačiau, patikino skyriaus vadovė, į juos dėl šios problemos niekas nesikreipė, išskyrus vieną pilietį iš Druskininkų. Šis atvykęs į Palangą pasižmonėti, tačiau, prasidėjus karantinui, nebeturėjęs pinigų grįžti. „Nupirkome traukinio bilietą iki Vilniaus, o iš ten – autobusu namo“, – pasidalijo D. Blagnienė.
Jos žodžiais, yra problema, kad benamiai asmenys nenori riboti savo laisvės – nenori valdiškų namų, ligoninės, nes ten privalo laikytis tvarkos. „Kai prieš kelerius metus vyravo šalta žiema, buvome numatę pritaikyti vieną skyrių Salantų ligoninėje benamiams apgyvendinti, bet jie pasakė – patys ten ir važiuokite. Uždaryti jie ilgai neišbūtų, – tai gamtos žmonės“, – tvirtino pašnekovė.
Padidintas pareigūnų dėmesys
D. Blagnienė mano, kad, būriuodamiesi gatvėse, kitokį, negu įprastai, gyvenimo būdą pasirinkę žmonės pažeidžia tvarką, tačiau kitiems nieko blogo nedaro: „Išvykę jie niekur nebuvo, užkrato, tikėtina, neplatina. Šiokiu atveju, manau, praeiviai patys jų turėtų vengti. Nebent policija benamius kuriam laikui išbaidytų, bet, nemanau, kad tai ilgam juos paveiktų.“
Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė patikino, kad Savivaldybėje buvo kalbėta ir apie šios rizikos grupės gyventojus, – jiems bus skiriamas padidintas policijos pareigūnų dėmesys: šie atidžiau stebės jų būriavimosi vietas, kalbėsis ir aiškins apie grėsmes.
„Į Savivaldybę taip pat kreipėsi broliai pranciškonai, – jie prašė, kad parūpintume kaukių ir dezinfekcinio skysčio labdaros valgyklos lankytojams“, – kalbėjo R. Beniušienė, patikindama, kad šiuo sunkmečiu vadinamieji užribio žmonės tikrai nėra palikti vieni.
Varguoliams – maistas į namus
Nemažas iššūkis, kaip suvaldyti būrius besirenkančių valgytojų, šiomis dienomis iškilo po Kretingos vienuolyno stogu besiglaudžiančios labdaros valgyklos „Rūpestėliai“ darbuotojams bei broliams pranciškonams.
Labdaros-paramos fondo „Rūpestėliai“ vadovė Akvilė Virbalienė pasakojo, kad jau šią arba kitą savaitę jie patys pradės vežioti maistą varguoliams į jų namus. Šis rūpestis patikėtas parapijos zakristijonui Gediminui Mockevičiui, jam talkins vienuolyno gvardijonas Gediminas Numgaudis. Ligi šiol per karantiną maistas buvo dalijamas prie didžiųjų vienuolyno vartų, nuo lurdo pusės.
„Pastarąsias tris dienas registravome valgytojus, norėdami žinoti, kur jie gyvena ar kur glaudžiasi šiuo metu, kad galėtume jiems pristatyti maisto paketus. Yra tokių, kurie gyvena grupėmis, vieni kitus priėmę į savo būstus“, – kalbėjo A. Virbalienė.
Praėjusią savaitę, jos žodžiais, labdaros valgykloje lankėsi 48 asmenys, tačiau kai kurie parnešdavo maisto į namus negalintiems ateiti namiškiams ar draugams, – iš viso yra apie 60 valgytojų.
„Tik 3 asmenys sakė neturį gyvenamosios vietos ir prašė, kad paketus jiems atiduotume miesto centre, ant suolelio. Reali situacija paaiškės, kai pradėsime vežioti maistą: kiti meluoja, nes nenori, kad atvežtų į namus, gal sarmata, kad kaimynai nepamatytų“, — svarstė labdaros organizacijos vadovė.
„Rūpestėlių“ savanoriams teks vykti ir į užmiestį, kaimus — Bajorus, Dupulčius, Kretingsodį, Darbėnų apylinkes, nes nemažai valgytojų esą ir iš tų vietovių.