Akmenys – pagal dydį
Bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ tyrimo darbams Vilniaus gatvėje vadovaujantis archeologas Jurgis Sadauskas sakė, kad ties Vilniaus ir J. K. Chodkevičiaus gatvių susikirtimu atidengta ir ištirta apie 300 kv. m ploto. Jame ir aptikti vienuolyno tvoros pamatai, tačiau, jo teigimu, jie vėlesni, negu vienuolyno ir bažnyčios komplekso statyba 1610–1617 m.,– vienuolynas savo žemes apsitvėrė XVIII a. pab.–XIX a. pradžioje.
„Įdomiausia, kad šioje vietoje išliko XIX a. įrengtos gatvės ir pėsčiųjų zonos – jos skirtinguose aukščiuose, be to, išklotos skirtingo dydžio akmenimis. Pėsčiųjų take pakloti stambesni rieduliai, negu tuometinėje gatvėje, o palei šoną – dar stambesni akmenys, tarsi dabartiniai bortai. Nors šįkart kažko labai stebinančio nebeaptikome, tačiau tai – vis dėlto vertybė, atskleidžianti urbanistinį centro vaizdą: grindinio dalis – pagal akmenų dydį – ir vienuolyno teritorijos ribas“, – kalbėjo J. Sadauskas.
Jo žodžiais, ištyrę ir užfiksavę, netrukus šį plotą jie užvers. Paklaustas, ar neketina šurfų – archeologinių duobių – fiksuoti 3 D technologijomis, J. Sadauskas atsakė: „Ne. Tam, kad objektas būtų skenuojamas, reikia, kad vienumetu būtų atidengti kuo didesni plotai. Ši zona – labai komplikuota, joje neleidžiama uždaryti eismo.
Vieni su kitais susiję
Pasak archeologo, optimistinis jų darbų pabaigtuvių terminas – balandžio vidurys, tačiau tai priklauso ir nuo rangovų, subrangovų veiksmų, beje, labai svarbios ir oro sąlygos. „Praėjusią savaitę mūsų 10 žmonių komanda planavo dirbti visu pajėgumu, tačiau toje vietoje žemė įšalusi iki 70 cm – tokios neįkasi, o pastatų liekanos guli iki 50 cm gylyje. Tad laukiame, kol įšalas atsileis, ir vėl persikėlėme į Vilniaus gatvę. Nuo pirmadienio manome galėsią dirbti visu pajėgumu“, – kalbėjo J. Sadauskas.
Praėjusią vasarą – rudenį archeologai ištyrė vieną Vilniaus gatvės pusę nuo „Senukų“ prekybos centro, ties kuriuo bus dar viena žiedinė sankryža, iki bažnyčios, – dabar pradėjo tirti kitą. Kad neapsunkintų eismo, J. Sadauskas tikino dirbsią pakaitomis su rangovais – Vilniaus gatvės renovacijos darbus vykdo bendrovė „Šilutės automobilių keliai“.
Aptiko koplyčios pamatus
Paklaustas, ką įdomaus dar tikisi aptikti, archeologas atsakė, kad ten iš XVII a. išlikęs nesuardytas vertingas istorinis-kultūrinis sluoksnis, išskyrus, vedant vandentiekio – kanalizacijos tinklus, pažeistas vietas. Jame įprastai aptinkama XVI–XVIII a. buities ir statybos radinių.
Kiek anksčiau ties Akmenės gatvės pradžia J. Sadausko komanda taip pat atkasė pamatus. „Žinome, kad ten stovėjo vienuolyno prieglauda, vadinamoji špitolė, o prie jos buvo pristatyta pusapvalė koplytėlė. Manome, kad aptikome tos koplyčios pamatus: akmenys sumūryti ne stačiai, o pusapvale forma. Deja, didžioji dalis pamatų jau buvo suardyta sovietmečiu, klojant vandentiekio tinklus“, – akcentavo J. Sadauskas.