Pasak mero, derinimas, kokia perėja būtų tikslingiausia – įrengta viršum geležinkelio su keltuvu ar požeminė – vyko jau nuo 2017-ųjų metų. „Pagal pirminį projektą buvo siūloma išvis uždaryti tą praėjimą ties Palangos–Geležinkelio gatvėmis. Nesutikome. Nuo 2019-ųjų metų taryba įdėjo nemažai pastangų, kol įtikinome bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministeriją, kad perėjos reikia toje pačioje vietoje. Ir ne bet kokios, o – požeminės, nes šalia veikia mokykla, be to, vadinamajame lapyno mikrorajone gyvena nemažai pagyvenusių žmonių, namus statosi naujakuriai. Tad požeminė perėja jiems būtų ir patogesnė, ir lengviau pereinama negu įrengta viršum geležinkelio“, – kalbėjo meras.
Jo žodžiais, „Lietuvos geležinkeliai“ Susisiekimo ministerijai prieš kelis mėnesius dar buvo pateikę savąjį projektą, pagal kurį praėjimą būtų buvę galima įrengti tarp būsimų garso izoliacijos sienelių. „Šįsyk, atrodo, kad jau galutinai įtikinome ministeriją dėl požeminės perėjos. Motyvavome, kad pėstiesiems geležinkeliečių siūlomoje perėjoje būtų nesaugu: transporto srautai auga, „Lietuvos geležinkeliai“ eina elektrifikacijos link ir netrukus šilumvežius pakeis elektriniais traukiniais“, – akcentavo A. Kalnius.
Preliminariais skaičiavimais, įrengti požeminę perėją kainuos apie 2 mln. Eur. Šiemet bus pradėtas rengti projektas, o kitąmet turėtų prasidėti ir statybos darbai. Kretingos rajono savivaldybė pateikė paraišką šiemet gauti iš valstybės rezervo 0,5 mln. Eur projektavimo ir parengiamiesiems darbams, kurie vyktų etapais.
„Išaugs kaštai, ir taip yra todėl, kad bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, kol vyks darbai, teks perorganizuoti traukinių eismą, iš 4 juostų pakaitomis nukreipiant transportą reikiama linkme“, – paaiškino meras.
Išvien su perėjos statyba nuo stoties po 200 m į abi puses – Bajorų ir geležinkelio viaduko link – turės būti įrengtos garso izoliacinės sienelės. Bendras jų ilgis Kretingos mieste sieks apie 600 m. Kretingos rajono savivaldybė prie sienelių įrengimo darbų taip pat turės prisidėti savomis lėšomis – 7 proc., arba 189 tūkst. Eur.
Mero žodžiais, „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat įsipareigojo šiemet galutinai sutvarkyti perėją ties laidojimo namais, kur Savivaldybė buvo įsipareigojusi ir jau prieš kelerius metus už savo lėšas įrengė žmonių pramintą „šaligatvį į niekur“.
Paklaustas, ar nebuvo svarstoma galimybė įrengti apsaugines sieneles ties „Akmenos“ sodais – ir dėl garso izoliacijos, ir dėl saugumo, nes tai yra vienas avaringiausių ruožų visoje šalyje, A. Kalnius atsakė, kad, jo žiniomis, bendrovė nesvarsto tokios galimybės: „Tai, kas privaloma, jie padarė: įrengti ženklai, prie oficialių pervažų – šviesoforai, sienelių statybos kaštai – dideli. Jie motyvuoja, kad visur galioja žmogiškasis faktorius – žmonės prie geležinkelių turi būti budrūs ir ypač atsargūs.“