Pasirinko iš trijų variantų
Apie tai, kad sustabdytas ankstesnis projektas ir iš naujo teks ruošti projektinius pirkimus, prieš tai gerai išanalizavus statybos pobūdį ir sąlygas, buvo kalbėta Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Priminti geležinkelio perėjos Palangos g. tipo – antžeminės ar požeminės – parinkimo priešistorę „Pajūrio naujienos“ paprašė tuo metu mero pareigas ėjusio dabartinio tarybos nario Juozo Mažeikos. Jis papasakojo, kaip specialiai vykę į Vilnių susitikti su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka: šis patikinęs, kad įrengti perėją yra būtina, nes antraip, griežtėjant Vyriausybės reikalavimams ir numačius geležinkelių tinklo elektrifikavimą, pėstiesiems nebeleistų vaikščioti per bėgius, jiems tektų apeiti geležinkelį nemažu atstumu – per viaduką palei kelią Palanga–Šiauliai.
Statybai reikalingi dideli pinigai, todėl, J. Mažeikos žodžiais, S. Dailydka pasiūlė kreiptis ir į Susisiekimo ministeriją dėl galimo trišalio projekto įgyvendinimo.
„Iš europinių lėšų pavyko parengti galimybių studiją, kurioje buvo siūlomi trys perėjos variantai: pirmasis – požeminė perėja, antrasis – antžeminė su liftu ir trečiasis – taip pat antžeminė su prailgintu taku ir pandusu neįgaliesiems. Daug diskutuota: tam, kad būtų įrengtas praėjimas per viršų su pandusu, nebūtų užtekę gretimai esančios „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios žemės, šalia – individualūs sklypai. O pereiti per viršų lyjant ar sningant būtų slidu, keltuvą nuolat tektų prižiūrėti, o tai – papildomi kaštai. Todėl Taryba tuomet išsirinko statyti požeminę perėją“, – tvirtino J. Mažeika. Perėjos galimybių studija kainavo 17, 417 tūkst. Eur
„Lietuvos geležinkeliai“ iškėlė sąlygas
Meru jau dirbant Antanui Kalniui, buvo užsakyti projektiniai pasiūlymai – juos 2020 m. parengė įmonė „TEC Infrastructure“. Už darbus jai sumokėta 15,7 tūkst. Eur. Perėjos projektavimo darbus vykdė jau kita įmonė „Kelprojektas“ (dabar – UAB „Tyrens Lietuva“), su ja sutartis buvo pasirašyta 2021-ųjų birželį. Ši įmonė parengė projektą, už tai buvo sumokėta 71 tūkst. Eur, tačiau iš esmės darbai liko neužbaigti.
„Nebuvo įvertinta, kad po geležinkelio bėgiais įrengtos sudėtingos komunikacijos, įrengta traukinių eismo reguliavimo sistema su signalizacija, šviesoforais. „Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nesutiko su projekto sąlygomis, nes suskaičiavo, kad, vykdant statybos darbus, jiems tektų perorientuoti traukinių eismą pagal kitą sistemą, o tai jiems būtų kainavę apie 1 mln. eurų“, – patikino A. Kalnius.
„Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ neleido kasti tunelio atviruoju būdu, jie reikalavo, kad būtų kasama specifiniu ir brangiu prastūmimo, vadinamuoju „kurmio“, metodu, ir tam būtų tekę samdyti specialistus iš Ispanijos“, – papildė situaciją gerai žinanti rajono Tarybos narė, tuometinė administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Jos žodžiais, buvo teigiama, kad tik užsienio įmonė gali atlikti tokius sudėtingus požeminius darbus.
„Vyko Savivaldybės derybos su „Lietuvos geležinkeliais“, kad vis dėlto leistų užbaigti projektą kasant atviruoju būdu, tačiau jie nesutiko, ir problema liko neišspręsta“, – papildė Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, patikinusi, kad sutartį su „Kelprojektu“ planuojama nutraukti artimiausiu laiku.
Sieks partnerystės sutarties
Iki naujojo biudžeto svarstymo, S. Jazbutienės žodžiais, vėl reikės rengti projektinius pirkimus, galutinai išdiskutavus, koks bus perėjos tipas, ir tam numatant lėšų.
„Sudeginti mokesčių mokėtojų pinigai – 100 tūkst. eurų. Žiūrint atgal, didžiausia Savivaldybės klaida buvo pačioje pradžioje, kai neturėjome jokių partnerystės sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“ – sklypas jų, traukinių eismas – jų, jie ir kelia sąlygas. Antraip, ir naują projektą užsakydami, nebūsime garantuoti, kad jį įstengsim įvykdyti. Ir dar esu įsitikinusi, kad projektavimo darbus turėtų perimti „Lietuvos geležinkeliai“, nes Savivaldybė neturi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių užsiimti tuo darbu“, – teigė V. Turauskaitė.
Prieš kelerius metus skaičiuojamosiomis kainomis požeminės geležinkelio perėjos Kretingoje statyba turėjo kainuoti apie 2,8 mln. eurų. Savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ siektų, kad perėjos statyba patektų į ES finansuojamų objektų sąrašą. Savivaldybės prisidėjimas bet kuriuo atveju bus būtinas ir ne mažesnis kaip 15 proc., tai – ryšių, kitų inžinerinių tinklų, kurių gausu po bėgiais, tvarkymo išlaidos, kurias Savivaldybei, pagal galiojančią tvarką, teks padengti iš rajono biudžeto. Kiek įrengti perėją kainuos naujomis kainomis, Savivaldybė nelinkusi prognozuoti.
Kretingoje pelei geležinkelį jau pastatyta garsą izoliuojanti siena, kurios kaina 2,7 mln. eurų, iš jų 203 tūkst. eurų prisidėjo Savivaldybė. Sienoje buvo paliktas laikinas praėjimas geležinkelį kertantiems pėstiesiems, – bus uždarytas įrengus požeminę perėją.
„Pajūrio naujienos“ pateikė paklausimą bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, kad apibūdintų situaciją ir jos galimus sprendimus. Atsakymo tebelaukiama, gavę jį publikuosime.
---
„Kiek dar trypčiosime, seniai jau galėjome įrengti perėją, – įsitikinusi politikė Violeta Turauskaitė. – Jei grįžtume prie antžeminės perėjos projekto, čia pat, Kretingoje, turime įmonę „Steel Bridges“, gaminančią tokių perėjų konstrukcijas.“