Padarys tiltelį
Tą naktį, kai siautėjo vėjas, Vilniaus gatvėje gyvenantis muziejaus Ūkio skyriaus vedėjas Kostas Razgaitis stichiją teigė stebėjęs per savo namų langą. „Nuspėjau, kad grius arba prie sankryžos ties Marijono Daujoto progimnazija draskoma eglė, arba maumedis, tik svarsčiau, kuriam lemta pirmiau. Gaila, kad per kamieną nulūžo graži, iš pažiūros visiškai sveika eglė“, – įspūdžiu dalijosi jis. Keisčiausia, kad senų, avarinės būklės, anot pašnekovo, kai kurių tik ant žievės besilaikančių liepų audra pagailėjo – alėja išliko beveik visa, kokia buvo, nuverstas tik vienintelis medis.
K. Razgaičio žodžiais, prieš dvejus ar trejus metus muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė buvo atkreipusi dėmesį, kad ąžuolas prie trečiojo tvenkinio atrodo įtartinai, nelabai tvirtas. Tačiau medžius tuomet vertinusi aplinkosaugos specialistų komisija prognozavo, jog tas medis galįs gyventi dar mažiausiai 50 metų“, – prisiminė muziejaus Ūkio skyriaus vedėjas. Tiesa, ąžuolas nugriuvo jau praėjus porai dienų po audros – pasimatė gerokai papuvusios šaknys, o kamienas tebėra visiškai sveikas.
„Iš jo nutarėme padaryti tiltelį – bus ir mums patiems prisiminimas, o ir dvaro parko lankytojams šiokia tokia atrakcija“, – sakė K. Razgaitis.
Kretingos muziejus parkui tvarkyti turi savo technikos – pjūklų, traktorių su priekaba nuvirtusiems medžiams išvežti. Ūkio skyriaus darbininkai Joakimas Dvarionas, Vidmantas Liaučys ir Bronius Venckus, kadangi nuolat gryname ore, ketvirtadienio rytą ir karantino sąlygomis dirbo įprastu ritmu. Visi trys darbininkai valė po audros medžiais ir šakomis užverstus parko pėsčiųjų takus, o iš vėjovartų priruoš malkų, kurios bus panaudotos muziejaus reikmėms – amatų centre organizuojama kretingiškių ir miesto svečių pamėgta duonos kepimo edukacija.
Dar vienas padalinys, kuris ir karantino sąlygomis muziejuje dirba visu pajėgumu, tik lankstesniu grafiku – Žiemos sodo oranžerija, mat čia, anot muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, nuolat reikia prižiūrėti gyvąją ekspoziciją: persodinti ir laistyti augalus, plauti jų lapus. Kiti specialistai, turintys technines priemones, bent iki kovo 30-osios dar dirbs nuotoliniu būdu, vėliau taip pat žada grįžti į kabinetus, mat lankytojų neaptarnauja, prie savo kuruojamų ekspozicijų būna vieni.
Visko – po mažiau
Vidos Kanapkienės žodžiais, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: karantino laikotarpiu žmonės priversti stabtelėti, nebebėga gyventi įprastu greičiu, daugiau laiko skiria sau ir šeimai, mažiau vaikšto po parduotuves ir mažiau vartoja, o gamta taip pat atsikvepia – išmeta, tai, kas supuvę ir nereikalinga.
Dabar muziejuje – ypatingo taupymo metas, sustabdyti visi viešieji pirkimai.
„Pernai vien kovą buvo surengta 13 ekskursijų, o šiais metais iki kovo 14-osios, tai yra iki muziejaus uždarymo dėl karantino – 4-ios, 2019-aisiais tuo laiku įvyko 74 edukacijos, šiemet – 10, nors buvo numatyta gerokai daugiau, 2019-aisiais išsiimti 25 abonementai, šiemet – 4, pernai buvo vykdomos 49 edukacinės programos, šiemet – 6-ios“, – išvardino direktorė.
Kadangi dėl karantino muziejus uždarytas, be to, neveikia nei kavinė „Pas grafą“, nei dvaro saldaininė, kiekviena savaitė įstaigai atnešanti apie 2 tūkst. Eur nuostolį. „Nes mes esam įstaiga, kuri ūkinę ir organizacinę veiklą vykdo iš specialiųjų programų lėšų“, – akcentavo V. Kanapkienė. Ji pasidžiaugė, kad iš pernai liko pinigų susimokėti už apsaugos ir šiukšlių išvežimo paslaugas, taip pat už kurą, reikalingą dvaro parke dirbančiai vėjovartas ir vėjolaužas vežančiai mašinai.