Klaipėdai priklausančioje Smiltynėje kapitaliai suremontuotos, pritaikytos edukacijai bus dvi vilos, o Nidoje iškils naujas pastatas bei pritaikytas senas. Į užsiėmimus gamtos mokykloje galės atvykti vaikai iš visos Lietuvos.

„Bus suteikiama galimybė ir nakvoti, keliauti dviračiais. Suremontuotuose pastatuose planuojama įrengti mokymo klases, laboratorijas, susirinkimų erdves, virtuvėles. Dalyvauti užsiėmimuose kviesime ne tik moksleivių grupes, bet ir senjorus, visus norinčius, kurie susiburs į grupes. Siekiame, kad Kuršių nerija būtų pažinta kuo įvairesnė, atskleista jos specifika, gyvoji gamta“, - pasakojo KNNP vadovė Aušra Feser.

Lietuvoje, kitose saugomose teritorijose, jau veikia 6 gamtos mokyklos, sulaukiančios didelio dėmesio ir lankytojų srautų.

Idėja - iš užsienio

Vadinamosios gamtos mokyklos - vis didesnį pagreitį įgaunantys projektai. Saugomų teritorijų specialistai edukacinius užsėmimus po atviru dangumi veda jau senokai, tačiau pačių pastatų, pritaikytų gamtos mokykloms, idėja yra nauja Lietuvoje.

Europos mastu gamtos mokyklos labai populiarios Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyse. Net mažiausi Norvegijos vaikai itin daug laiko praleidžia gamtoje nepaisant oro sąlygų.

Steigiant gamtos mokyklas saugomose teritorijose buvo siekiama, kad Lietuvos gyventojai suprastų, kas yra laukinė gamta, suvoktų gamtinį kraštovaizdį, jame vykstančius procesus, pažintų gamtos vertybes ir įsisąmonintų, kodėl jas reikia saugoti.

Šiuo metu gamtos mokyklos jau veikia Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Sirvėtos, Kauno marių, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose. Mokytojai su mokinių grupėmis gali užsisakyti žaliąsias edukacines programas.

Kvies visus

Kuršių nerijoje planuojama maksimaliai išplėsti gamtos mokyklos funkcijas ir neapsiriboti vien moksleivių edukacija. Anot KNNP vadovės A. Feser, šiemet svarbiausia sukurti materialinę bazę bei išgryninti temas.

„Smiltynėje parko direkcijos valdomuose pastatuose Smiltynės g. 10 ir 12 kažkada veikė parko muziejus, kuris buvo panaikintas apie 2012 metus. Dviaukštėje, fachverkinėje, 1920 m. statytoje viloje buvo demonstruojamos entomologinės kolekcijos, o mediniame vasarnamyje - paukščių iškamšos. Deja, abu pastatai yra prastos būkles, nėra sanitarinių mazgų, todėl buvo būtinas kapitalinis jų remontas. Fasadai išliks autentiški, nes namai - architektūrinės ir paveldosauginės vertybės. Po remonto juose bus įrengti tualetai, virtuvėlė, šildymas, patys namai iš vidaus apšiltinti, kad galėtų priimti lankytojus ir šaltuoju metų laiku. O Nidoje, Purvynėje, pritaikytas bus vienas senas namas ir pastatytas naujas su analogiškomis funkcinėmis erdvėmis“, - pasakojo ji.

Tiek Nidoje, tiek Smiltynėje galės apsistoti ir nakvoti po 15 žmonių. Tiesa, nakvynė bus mokama, kaip ir edukacijos, tačiau kainas planuojama nustatyti ne komercines.

„Kuriama bendra Kuršių nerijos gamtos pažinimo programa, kuri vėliau bus pristatyta. Norime, kad žmonėms pusiasalis atsivertų ne tik kaip paplūdimių ir smėlio karalystė, bet ir kaip vieta su pelkėmis, pievomis, sengirėmis. Žinoma, mažesnieji vaikai keliaus lokaliai, bet vyresniesiems bus siūloma iš Smiltynės iki Nidos nuvykti dviračiais, ir atvirkščiai. Parko direkcija turi įsigijusi 30 dviračių. Dienomis gamtos mokyklos dalyviai keliaus, tyrinės, gaus naudingos informacijos, o grįžę į bazę galės pristatyti savo įspūdžius, užsiimti įvairia veikla. Gamtos mokyklą aplankyti kviesime ir šeimas, senjorus“, - teigė A. Feser.

Lektoriais dirbs ne tik KNNP darbuotojai, bet ir specialius nacionalinio parko direkcijos organizuotus gamtos gidų kursus baigę ar nerijos gamtą gerai pažįstantys žmonės.

„Kuršių nerija juk traukia visos Lietuvos ir užsienio keliautojus, tad mūsų gamtos mokykla nebus orientuota tik į lokalų kontingentą: kviesime apsilankyti visus net ir tarptautiniu mastu. Užsiėmimai vyks ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, gal net ir savaitę, tad pusiasalio gerbėjai tikrai turės puikią galimybę jį pažinti detaliau, išvysti įvairovę„, - mintimis dalijosi parko direktorė.

KNNP gamtos mokyklos projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Jo vertė - apie 1,5 mln. eurų.

„Mūsų gamtos mokykla nebus orientuota tik į lokalų kontingentą: kviesime apsilankyti visus net ir tarptautiniu mastu.“