Siekia įžiebti patriotiškumą
„Siekiame didesnio klaipėdiečių pilietiškumo. Manome, kad šia eisena, kuri, beje, panaši į vykstančias Vilniuje, Rygoje, pakelia tautos dvasią, įkvepia stiprybės, pasitikėjimo. Klaipėdos kraštas prieš 96-erius metus sausio 15-ąją buvo prijungtas prie Lietuvos, tai pareikalavo ir aukų. Mūsų šalis susivienijo bendru noru“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo vienas renginio organizatorių Benas Volodzka
Jis teigė, kad deglai simbolizuoja viltį, kuri reiškia, kad vis dar rusena šiluma ir pasitikėjimas, patriotiškumas. Būtent todėl deglus į rankas pasiėmė ir eisenos dalyviai.
Šaltą ir tamsų vakarą žingsniuodami nuo Teatro aikštės Tiltų ir Liepų gatvėmis jie traukė miestiečių akį - daugelis jų buvo nustebę.
Eisenoje - jauni veidai
„Vaizdas ne vienareikšmiškas“, - juokėsi vienas iš eisenoje dalyvavusių jaunuolių 20-metis Liutauras.
Vaikinas teigė itin besidomintis Lietuvos istorija. „Man kiekviena tautinė šventė siejasi su lietuviškumo principu. Jausmas žingsniuoti šioje minioje yra įdomus. Tai darau pirmą kartą. Klaipėda - nerėgėta. Reikia sveikinti šį miestą“, - šypsojosi vaikinas.
„Žinoma, tai svarbus įvykis. Pasiekėme laisvę. Neseniai minėjome ir sausio 13-ąją. Lietuva sugeba atkurti Nepriklausomybę. Kartais šios datos priverčia susimąstyti. Eiti čia kartu su draugais labai smagu. Tiesa, šiek tiek šalta“, - įspūdžiais dalijosi kitas minioje žingsniavęs jaunuolis Edgaras.
Klaipėdietė Daiva džiaugėsi, kad minioje matyti itin daug jaunų veidų. „Džiugu. O ir diena svarbi - tiek Lietuvai, tiek Klaipėdai“, - sakė moteris.
„Tai pirmas kartas, kai einu minioje. Ir dar nešinas deglu“, - juokėsi Priekulėje gyvenantis Mindaugas.
Įkvepianti jaunuolio kalba sujaudino
1923 metais sausio 10-15 dienomis vykusio Klaipėdos sukilimo metu, kurio metu Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie likusios šalies dalies, nusinešė kovojusių 12 lietuvių gyvybes. Iš pirmo žvilgsnio, ar gali būti jaunimui įdomūs prieš 96-erius metus įvykę istoriniai momentai?
Iš 18-mečio jaunojo patrioto Juozo Bernoto-Pakerio lūpų suskambo jaudinantys žodžiai. Prie paminklo žuvusiesiems atminti jaunas vaikinas emocingai dėstė, kodėl myli Lietuvą.
„Smagu matyti tiek daug susirinkusiųjų. Jūs vis dar matote prasmę paminėti Lietuvos praeitį, šiuos didvyrius ir jų žygdarbius“, - kalbos pradžioje ištarė jis.
„Daugelis jūsų norėtų paklausti - kodėl verta prisiminti? Nes žmoniška? Taip. Nes etiška? Irgi taip. O gal tiesiog svarbu prisiminti Lietuvos istoriją? Aš matau daug svarbesnę priežastį. Per visą Lietuvos egzistavimo laikotarpį mūsų šalis buvo apsupta agresorių. Žinoma, daugybė šalių susidūrė su tokia pačia problema. Tačiau kiek iš jų mes dabar atrandame pasaulio žemėlapyje?“ - klausė vaikinas.
J. Bernotas-Pakeris teigė esąs įsitikinęs, kad reikia atminti, jog pasaulyje yra apie 195 valstybės, tad mažytė Lietuva gali atrodyti ne tokia įspūdinga. „Tačiau mūsų tėvynė turi unikalią kalbą, tautą ir kultūrą, o jos ištakos siekia jau tūkstantį metų. Lietuva išgyveno kraugeriškus kryžiuočių ordino puldinėjimus, kai vietoj to, kad pasiduotų priešui, lietuviai susidegino pilyje. Kryžiuočių ordinas praliejo mūsų protėvių kraujo, tačiau pasiekta ir pergalių. Viena iš jų - suvieniję jėgas įveikėme tariamai neįveikiamą kryžiuočių ordiną. Mes atlaikėme švedų puldinėjimus, atrėmėme priešus iš rytų. Deja, buvo laikai, kai Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Kadaise didžiausia Europos valstybė neturėjo nė lopinėlio nuosavos žemės. Ir štai čia mes įrodėme - šalis nėra politinis ar geografinis objektas!”, - emocingai kalbėjo vaikinas.
Jaunuolis pabrėžė, kad šalis - tai tauta. „Po daugelio sukilimų ir aukų mums pavyko atkurti Nepriklausomybę. Būtent jos metu mes sugebėjome atkovoti ir šį kraštą.
Tačiau Nepriklausomybe ilgai nepasidžiaugėme, nes ji buvo atimta vos prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui. Tačiau mes, lietuviai, nenuleidome rankų. Vietoj to, kad pasiduodume, mes įvykdėme patį didžiausią ir masiškiausią pasaulio istorijoje partizaninį karą. Jis buvo numalšintas sovietų imperijos, bet net ir tada nenuleidome rankų.
Prieiname prie įvykio, kurį dalis pamena kaip vakar - sausio 13-oji. Kovojome už valstybę, vienybę ir vietoj ginklų laikėme vienas kito ranką, dainavome dainas ir didžiausios pasaulio armijos tankai nepalaužė mūsų laisvės. Štai čia, mieli žmonės, esu jums labai dėkingas. Jūsų, kaip didvyrių, ir mūsų praeities didvyrių atmintį mes turime įamžinti“, - dėstė J. Bernotas-Pakeris.
Jis perspėjo, kad istorija juda spirale ir turi savybę pasikartoti. „Gali ateiti laikas, kai galbūt ne jums, galbūt net ne mums, bet gal mūsų proanūkiams vėl teks ginti “, - įspėjo jaunasis patriotas.