Visuomet visiems įrodinėju, kad kelionėms nereikia daug pinigų, nereikia ilgų atostogų. Kartais pačius nuostabiausius dalykus galima atrasti neįdėjus daug pastangų, patikėkite manimi. Taip ir man nutiko keliaujant po Lietuvos pajūrį.
Iš Klaipėdos nusukome Šilutės link, ir ten, Kuršių marių pakrantėje aš pasijutau lyg nukeliavęs kažkur į kitą Baltijos jūros pusę, gal, sakyčiau, labiausiai pamatyti vaizdai priminė Švediją. Daug mažesnių ir didesnių laivelių, jachtų, ant tvorų iškabinti žvejybiniai tinklai, net oras kvepėjo žuvimi. Bet tai buvo tik pradžia. Drevernos kaimas, kurį atradau netyčia - tikras lobynas norintiems įsimintinos išvykos. Na, ar dar kur nors Lietuvoje matėte kaip kaimo žmonės vidury dienos iš savo trobos išplaukia valtimi? O čia jie tai daro. Savo malonumui, turistų pramogai, pažvejoti arba tiesiog, kad aplankytų draugus iš kitos gyvenvietės. Plaukioja seneliai, vaikai ir anūkai. Laivyba yra jų gyvenimo dalis.
Tai naujas naujienų portalo DELFI ir greitai paruošiamų, sveikų košių „Activus“ projektas „Atrask Lietuvą“. Jo metu aš, DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas, klajoju po mūsų šalį ir pasakoju apie daugelio dar neatrastas vietas, kurias būtina aplankyti ir pamatyti. Grožybės ir įdomybės yra visai šalia mūsų, tačiau ne visi tai žinome. „Atrask Lietuvą“ tikslas populiarinti naujas vietas ir kelionėms išjudinti net didžiausius namisėdas. Juk kada vėliau, jeigu ne dabar – pats geriausias laikas pradėti aktyvesnį gyvenimą.
Pats pirmas dalykas, kurį pamačiau išlipęs iš automobilio – senas, krante, prie kažkokių dirbtuvių pastatytas laivas. Jau rimtai sutrūnijęs, bet vis dar labai efektingai atrodantis. Iškart už jo – dar daugiau laivelių. Ramiai plūduriuojantys ties Dreverna esančiame Vilhelmo kanale, jie kaip kokiame romantiškame paveiksle. Ir kokių ten įdomių modelių, formų, spalvų. Žinote, kaip tos keistos transporto priemonės oro uostose, aptarnaujančios lėktuvus. Tai ir tie laiveliai ne tokie, kokius matome Klaipėdos uoste, ar keliaudami po Viduržemio jūros šalis. Rodos, šie specialiai buvo sukurti būtent Drevernos vandenims.
Vilhelmo kanalas su savo laiveliais taip patraukia dėmesį, kad net amerikiečiai nori pamatyti. Štai kas nutiko labai toli nuo Drevernos, kelios dienos po apsilankymo ten. Šio reportažo nuotraukas tvarkiau lėktuve į Niujorką, kažkur aukštybėse virš Atlanto vandenyno. Šalia manęs sėdėjusi Sindė, gydytoja iš Minesotos, net ėmė aikčioti. „Tai nuostabu, oho kaip gražu“, - ji kartojo man žiūrėdama vieną nuotrauką po kitos. Sindė taip susidomėjo Drevernos vaizdais, kad liepė jai papasakoti, kur ši vieta yra ir kaip ten nukeliauti. Europoje moteris lankėsi tik Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. Nustebino, kad iš visų labiausiai jai patiko mažyčiai Vokietijos kaimeliai prie vandens. Kažkokius pavadinimus paminėjo, bet neužfiksavau. Tai toji Sindė sakė, kad vaizdas labai panašus, ten kur ji buvo „Germanijoje“ ir čia „Lithuanijoje“ – tose mano nuotraukose iš Drevernos. Pasikeitėme kontaktais, sakė parašys elektroninį laišką su daugiau klausimų ir galbūt jau kitą vasarą atvyks į Lietuvą su savo vyru. Tikriausiai dabar visada reikės tolimuosiuose skrydžiuose vartyti mūsų šalies vaizdus. Gera reklama.
Nors turistai, jėgos aitvarų entuziastai ir ramybės išsiilgę poilsiautojai Dreverną atranda tik pastarąjį dešimtmetį, iš tiesų šio miestelio istorija siekia 1253-iuosius metus. Jei galėtume nukeliauti atgal laiku į tuometinį miestelį, apsvaigtume nuo žuvies kvapo ir žmonių kiekio, mat į čia veikusį didelį žuvų turgų Strykį 300 metų rinkdavosi patys geriausi žvejai ir patys rimčiausi pirkliai.
Iki šiol vietiniai žmonės mėgsta užsiimti šiuo amatu ir aišku iš kartos į kartą išlikę žvejybiniai gabumai. Jie patys žuvį gaudo, patys ją išdarinėja, rūko, kepa, o tada pardavinėja. Viskas vyksta čia, vietoje – senose Drevernos trobose. Todėl ir žuvies kvapas stiprus, ypač savaitgaliais, kai atvyksta daugiau turistų.
Dreverniškiai mielai dalinasi patarimais ir receptais, priima į svečius, kartais net ir kuo nors pavaišina. Matosi, kad turistais jie labai patenkinti.
Čia pat yra ir restoranas „Dreverna“ su vaizdu į uostą. Skelbiama, kad dauguma patiekalų gaminama iš čia pat sugautos šviežios žuvies. Na, kaip kokioje Ispanijoje. O ir kainos ženkliai mažesnės nei Nidos restoranuose. Pavyzdžiui, „Marių žuvienė“ jums čia kainuos 4 eurus, keptos stintos – 6 eurus, Baltijos Otas – 5 eurus, o prabangusis sterkas su morkų piure – 12 eurų.
Dreverna pasitobulino ir tapo labai moderniu kaimeliu, bet yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą, tad galima pasijusti kaip anuomet.
2009 metais čia įkurtas mažųjų laivų uostas. 2017 metais jis atnaujintas, kad sutrauktų dar daugiau laivybos entuziastų. Dabar krantinėje vienu metu prisišvartuoti gali 110 laivų. Laimingiesiems, kurie turi savo vandens transporto priemones ir nori prišvartuoti Drevernos uoste, tai kainuos nuo 80 iki 120 eurų mėnesiui, priklausomai nuo laivo ilgio.
Šią paslaugą yra užsisakęs mažytės, keleivinio automobilio dydžio jachtutės „Leitė“ ponas kapitonas Vaclovas. Į Dreverną kiekvieną savaitgalį vyras atvyksta iš Klaipėdos. Pats sau vienas. Pasistato automobilį, sėdasi į jachtutę ir plaukia, kur tik užsinori. Tai Vaclovo laikas sau. Pasikrauna gera energija, pabūna gamtoje, pakvėpuoja grynu oru ir svarbiausia – atgal į uostą grįžta toks laimingas, toks patenkintas. Lyg žmogus kokį milijoną būtų laimėjęs. Pakalbėjau aš su Vaclovu ir supratau, kad nieko nebus – reikės ateityje ir man laivelį turėti. Ir čia, Drevernoje, Vilhelmo kanalu arba Drevernos upeliu plaukioti. Jeigu tiek laimės teikia, reikia tuo pasinaudoti.
Užbaigiant laivų temą privalau pasidalinti ir dar vienu atradimu. Uoste tikriausiai daugiausiai dėmesio sulaukia medinis senukas - reisinė „Dreverna“. Atrodo, kad ši plaukiojimo priemonė ne iš šio amžiaus. Bet toks ir yra tikslas. Jis pastatytas pagal autentiškas tradicijas, bet yra gana naujas (2014-ų metų), todėl visiškai saugus. Čia svečiais rūpinasi užkietėjęs ilgametis kapitonas Vaidotas Bliudžius su sūnumi junga. Jie uoste kiekvieną dieną priima užsakymus ir plukdo ten, kur nori žmonės. Į Klaipėdą, į Mingę, ar dar kur. Tik nurodykite kursą ir ten atsidursite.
Laivas talpina iki 30 žmonių, o tokios pramogos kaina valandai – 110 eurų, dviems – 170 eurų. Skamba gal ir brangokai, bet padalinus iš 30 draugų, kaina nesiekia 6 eurų už dvi valandas Kuršių mariose, tikrai fotogeniškame laive. O kur geriau galėtumėte užbaigti vasarą? Rezervuotis plaukimus galite internetu, telefonu arba atvykus į vietą.
Jeigu senovinės grožybės nedomina, arba taupote – pigiau galima išsinuomoti mažesnius laivelius, privačias jachtas. Kaip man pasakojo šio uosto kapitonai – į Dreverną labai mėgsta atvykti įsimylėjusios poros, kurios užsisako pasiplaukiojimus saulėlydžio metu. Be laivų nuomos, galima rasti ir irklenčių, vandens dviračių, kuriais galima plaukioti marias.
Jėgos aitvarų entuziastai, ypač pradedantieji, renkasi Dreverną, nes čia yra daug vietos prisipūsti atvarą, jį pakelti bei nuleisti, be to, čia pučia lygus vėjas ir yra negilu. Taip pat pradedančiuosius vilioja smėlėtas ir švarus dugnas. Be to, patogi infrastruktūra, visada bus vietos automobiliui. O tuomet, Drevernoje pasitreniravus, galima pasileisti plaukus su kitais šio sporto mėgėjais Kintuose ar visai šalia esančioje Svencelėje – Lietuvos kaituotojų sostinėje.
6 valandų kaitavimo kursai Drevernoje su įranga kainuoja apie 240 – 260 eurų.
Vienas iš labiausiai patikusių dalykų šiame kaime – tai Drevernos kempingas su 18 modernių namelių, jie įvertinti 3 žvaigždutėmis (supraskite – kaip viešbutis). Viename mediniame namelyje gali apsistoti aštuoni žmonės. Atrodo, idealu draugų išvykai. Aš vis skatinu ir saviškius, ir mažiau pažįstamus, kad taip daug įdomiau, nei trankytis sostinės baruose. Tuose nameliuose, tiesą sakant, net ir oras nelabai svarbus. Švedijoje juk irgi labai dažnai lyja, būna apniukę. Bet kaip ten jauku, tie skandinavai moka sukurti tokią atmosferą. O Drevernoje kažkas labai labai panašaus.
Kiekviename namelyje yra dušas, tualetas, virtuvėlė, privati terasa bei lauko kepsninė. Bendrose erdvėse įrengtos dvi žaidimų aikštelės vaikams, lauko treniruokliai, tinklinio aikštelė, teniso kortai.
Dvi naktys namelyje aštuoniems žmonėms kainuoja apie 230-260 eurų, taigi, po 15-16 Eur už naktį žmogui, jeigu esate aštuoniese.
Beje, ypač svarbus dalykas socialinių tinklų aukoms. Kempingo teritorijoje jūsų dėmesį tikrai patrauks žydras, labai instagramiškas baseinas ir gultai aplink jį. Instagramiškas tai reiškia, kad puikiai atrodo nuotraukose. Net gi sakyčiau prabangiai. Ir štai įsivaizduokite: jūs atsigulate prie to baseino, pozuojate ir visi giminės ir draugai pavydi. Kaip kokioje Turkijoje, kur viskas įskaičiuota. Prie šio baseino galite neštis savo gėrimus, maistą, ką tik norite.
Baseinu gali naudotis visi kempingo gyventojai, bet naudojasi vienetai. Ramybė ir privatumas garantuoti.
Turintiems kemperį Drevernoje skirtos 22 aikštelės patogiai įsikurti. Prie kemperių galima pasijungti vandenį ir elektrą. Tą ir daro čia atvykstantys vokiečiai, skandinavai ir net japonai. Smagu, kad mūsų kaimelius atranda užsieniečiai. Ir atrodo, kad jiems šiame kaimelyje labai patinka. Patenkinti vaikšto, kiekvieną kampą fotografuoja.
Vienadieniams Drevernos turistams didžiulį įspūdį palieka 2015 metais atidarytas apžvalgos bokštas, kurio aukštis siekia 15 metrų. Iš jo galima matyti ne tik daugybę jėgos aitvarų, bet ir Kuršių marias bei visai čia pat, kitame krante esančias Mirusias kopas. Į jas, beje, galima ne tik pažiūrėti, bet ir lengvai nusikelti keltu. Kelionė truks vos 20 minučių, o kainuos – 5 Eur.
Ant apžvalgos bokšto labiausiai rekomenduoju kilti ryte arba vakarop, kai krinta efektinga saulės šviesa. Tada jūs tikrai pamatysite visą grožį ir pamilsite šį kraštą taip, kad dar ne kartą norėsite sugrįžti. Man taip ir nutiko, nuo pat pirmo vizito kažką pajutau. Į Dreverną dar tikrai sugrįšiu.