Greta senųjų elektros stulpų, dujinių žibintų, kanalizacijos dangčių galima paminėti dabar jau ypač retus senuosius hidrantus, kurių Klaipėdoje išlikę vos keletas. Šie paskutiniais mohikanais tapę mažosios architektūros objektai yra įdomūs savo forma, bareljefiniais įrašais bei galėtų tapti turistinių maršrutų po istorines miesto vietas akcentais.
Tačiau paaiškėjo, jog senieji hidrantai iki šiol net neturi teisinės apsaugos ir tik po „Vakarų ekspreso“ žurnalisto laiško Kultūros paveldo departamentui (KPD) susizgribta keisti situaciją.
Kiemų slapukai
Vilties ir Salomėjos Nėries gatvių sankirtoje slepiasi ne tik praeiviams įdomi Kriminalinės policijos pareigūnams ir jų dažnai nematomiems, bet labai svarbiems darbams pagerbti skirta skulptūra „Seklys“ - šalia jos stūkso prieškarinis apšvietimo stulpas, o už raudonplytės tvoros visu grožiu atsidengia buvusios Karališkosios mokytojų seminarijos (dabartinio Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto) pastatas. Šio neogotikinio statinio fasado frontone, S. Nėries gatvės pusėje, išliko niša su herbu, kuriame pavaizduotas Prūsijos simbolis - erelis bei užrašas vokiečių kalba „Karališkoji mokytojų seminarija“. Šiuos akcentus aptiko ir atidengė prieš penketą metų objektą restauravę darbininkai.
Tačiau mažai kam žinoma, jog buvusios seminarijos kieme, sode, tarp senos liepų alėjos, galima rasti ir ypač retą mūsų mieste reliktą: vokišką, lietą hidrantą su gausiais bareljefiniais įrašais.
Galima spėti, jog šis metro aukščio mažosios architektūros paminkliukas yra seniausias tokio pobūdžio visoje Klaipėdoje, nes Karališkoji seminarija už miesto lėšas statyta 1905-1908 m., todėl tuo pačiu metu turėjo būti įrengiami ir inžineriniai tinklai, požeminės komunikacijos.
Atidžiau apžiūrėjus iš storo metalo nulietą hidrantą ant jo „kepurės“ galima rasti bareljefinius įrašus „BOPP &REUTHER MANNHEIM“ bei „D.R. PATENT ERL“. Ant vieno vamzdžio šono įskaitomos raidės „DIN“, po jomis - „BAR“ ir dar žemiau iškilusios „DRP“. Šalia matyti apsilupę dažai su įžvelgiamais skaičiais „1923“.
Istorijos detektyvai gali pajusti kraujo skonį burnoje ir leistis į faktų medžioklę, sekdami išlikusiais pėdsakais. Panaršius internete nesunku sužinoti, jog ant hidranto įamžintas jį pagaminusios firmos pavadinimas. Vokiečiai Carlas Boppas ir Carlas Reutheris dar 1872 m. Manheime įkūrė specialią vandens siurblių ir vožtuvų, sklendžių gamyklą, o savo produkcija nuo 1900 m. jau aprūpindavo kone pusę pasaulio. Jiems priklauso ir ne vienas patentas, todėl neatsitiktinai šalia puikuojasi ir įrašas „D.R. PATENT“. Taip vadinosi išradimų patentavimo firma. Sykiu „D.R. Patent“ būdavo ženklinamos ir spynos, laikrodžių mechanizmų detalės ir kt. Matyt, šioje firmoje užpatentavo hidranto mechanizmą, tačiau klausimų kelia raidės „ERL“ (tarsi būtų nusitrynusios šoninės nuo žodžio „Berlin“), nes šioje vietoje paprastai rikiuodavosi patento serijos numeris. Beje, firma „Bopp &Reuther Messtechnik GmbH“ iki šiol veikia Vokietijoje.
Dar vienas šimtametis ir labai gerai išsilaikęs hidrantas slepiasi visiškai šalia buvusios, 1913-1915 m. statytos viešosios Mėmelio miesto skerdyklos Liepų g. pastato, daugiabučių namų kiemelyje. Jis neseniai nudažytas raudonai, todėl bareljefinius įrašus dėl užsidėjusio dažų sluoksnio įžvelgti sunkiau. Vis dėl to „kepurėje“ aiškiai iškilę tokie patys C. Boppo ir C. Reutherio įkurtos firmos įrašai, bet vamzdis yra jau kitoks, nei S. Nėries g., ir turi bareljefinį dekorą.
Sulaukė dėmesio
Karališkosios mokytojų seminarijos pastatas ir 2,48 ha teritorija aplink jį - įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau hidranto paveldosauginiuose dokumentuose nėra. Kaip ir jo „kolegos“ prie buvusios, taip pat valstybės saugomos skerdyklos pastatų komplekso.
Apie tokią situaciją pranešus KPD vadovybei, ši suskubo reaguoti.
„Mokytojų seminarijos pastato apskaitos dokumentacijos parengimas yra įtrauktas į VšĮ Kultūros paveldo akademijos vykdomą Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą. Atsižvelgiant į Jūsų siūlymą hidrantui suteikti apsaugą departamentas kreipėsi į minėtą įstaigą ir paprašė įvertinti bei pateikti pasiūlymus dėl apsaugos hidrantui suteikimo arba nesuteikimo“, - teigiama KPD direktoriaus Vidmanto Bezaro pasirašytame laiške. Minėto objekto teritorijos naują vertingųjų savybių aprašą rengiantys specialistai „Vakarų ekspresą“ informavo, kad hidrantas bus įtrauktas ir jam siūloma suteikti teisinę apsaugą. Analogiškas scenarijus - ir hidranto skerdyklos teritorijoje atveju.
„Tokių senų, prieškarinių hidrantų mieste buvo daug daugiau, tačiau jie sunaikinti ir liko vos keletas. Tai - technikos, inžinerinio paveldo dalis, savotiškas miesto architektūrinis dekoras, kuris tikrai žmonėms, turistams gali būti įdomus. Hidrantai, kaip ir dujiniai žibintai ar elektros stulpai, byloja apie miestiečių gerovę, yra jos atspindys, todėl tai susiję su istoriniais rakursais. Buvusios seminarijos aplinkoje likusi tvora, liepų alėja ir elektros stulpai taip pat įvardyti kaip saugomi ir jų nebus galima naikinti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė paveldosaugos ekspertė, Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narė Margarita Ramanauskienė.
Uostamiesčio merijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teigė, jog specialių informacinių lentelių prie hidrantų neplanuojama statyti.
„Manau, užtektų turistinės informacijos įvairiose dabar egzistuojančiose platformose jas papildant šiais išties savotiškais praeities reliktais. Jie vertingi, nes išliko vos keletas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Hidrantai sudomino ir Klaipėdos vandentiekininkus, kurie tikino apskritai nežinoję apie autentiškose, viešosiose vietose iki mūsų dienų išlikusius Mėmelio hidrantus.
„Džiugu, kad istoriniai vandens hidrantai neliks užmarštyje ir bus išsaugoti kaip istorijos dalis ateities kartoms. Turėdami karčios patirties ir žinodami, kad seni šulinių dangčiai tampa ilgapirščių grobiu, džiaugiamės, kad šis prieškarinis reliktas įgaus teisinį statusą. Mūsų specialistai, atlikdami kasdienius darbus, kai kur vis dar aptinka prieš karą į gyvenamuosius namus nutiestus vamzdynus, todėl tikėtina, kad istorinių relikvijų mieste, kurios pasakoja apie prieškarinį vandens tiekimą, nuotekų ar lietaus tvarkymą, vis dar yra“, - „Vakarų ekspresui“ sakė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.