Įvairių dydžių ir spalvų piešinį galima pamatyti ant pastatų sienų, reklaminių stendų, kelio ženklų, kitų objektų – dažniausiai tai klijuojamas lipdukas. Paslaptingumo jam suteikia angliški užrašai, pavyzdžiui, „Draugas“, „Tamsa“ ar „Tamsioji pusė“, taip pat – skaičiai.
Dėmesį atkreipiančios iliustracijos autorius nežinomas, jo tikslas taip pat neaiškus, o kai trūksta informacijos, prasideda spėlionės.
Galimas autorius paneigė
Niekas nežino, kada ir kas pradėjo palikti šiuos ženklus viešosiose Klaipėdos vietose.
Matyt, didžiausia jų koncentracija yra senamiestyje – katinus galima pastebėti ant išorinių elektros skydinių, lipdukai kartais klijuojami ne akių lygyje.
Viename iš socialinių tinklų vykstančioje diskusijoje spėliojama katino atsiradimo istorija. Tarp versijų pateikiamas orientavimosi varžybų ženklinimas, Latvijos menininkų darbas ar sąsaja su viena garsiausių interneto paslapčių pasaulyje, kai skirtinguose žemynuose esančiuose miestuose pasirodė piešiniai, laikomi užšifruota informacija.
Manoma, kad dėl aiškios, intriguojančios, laisvai įsimenamos formos bei universalaus naudojimo tai gali būti profesionalo darbas.
Vienas diskusijos dalyvis netgi yra pateikęs nuorodą į galimą autorių, tačiau „Vakarų ekspresui“ su juo susisiekus šis tokią informaciją paneigė.
„Deja, bet ne aš“, – lakoniškai atsakė.
Patiko ir kovotojui su grafičiais
Komunikacijos specialistas, reputacijos agentūros „Winning“ vadovas Andrius Baranauskas sako, kad tokie reiškiniai pagyvina miestą.
„Tai gali būti kažkokia miesto subkultūra, mada, ar šiaip kažkas iniciatyvą rodo. Gal kažkoks ženklas? O gal kažkas tiesiog susilažino? Gal šiaip kažkam patinka? Koks skirtumas. Ir Vilniuje buvo tokių reiškinių, pavyzdžiui, kažkas pasirašinėjo „Aistė WRU“ ir tai tapo savotiška miesto legenda“, – sakė jis „Vakarų ekspresui“.
Psichologas, socialinių mokslų daktaras, politikas ir rašytojas Vytautas Čepas dirbdamas Klaipėdos vicemeru 2011-2015 metais pagarsėjo savo principine pozicija dėl grafičių - jis telkė pajėgas siekdamas išsiaiškinti daugiausiai ant pastatų sienų piešiančių asmenų. Tuo laikotarpiu ne vienas iš jų rastas ir už tai stojo prieš teismą.
„Kai dirbau vicemeru, iš miesto policijos vadovybės buvome išsireikalavę, beveik specialus skyrius policijoje buvo kovai su grafičiais, dėl to Klaipėda dabar nenuklota tais ženklais, vadinamaisiais tagais“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Čepas.
Jis teigia pastebėjęs mieste ir penkiakojį katiną, tačiau viešose Klaipėdos vietose klijuojamą simbolį jis laiko nedidele problema: „Katinas – nedidelė problema.“
Maža to, paslaptingas piešinys jam paliko gerą įspūdį, tačiau V. Čepas mano, jog tai netinkama forma savo išmonei demonstruoti.
„Kažkada esu matęs, regis, kažkoks juodas. Reikia pasakyti, kad tas katinas gana išmoningas, atrodo įdomiai, man jis impozantiškas. Tik kad jis ne vietoje rodomas - gal būtų galima tai daryti kitaip: parodoje, kokiu nors pavadinimu, pavyzdžiui, „Penki metrai už nieką“, - kalbėjo V. Čepas.
Kita vertus, anot jo, būtent katino paslaptis verčia galvoti apie simbolio prasmę, kurią pašnekovas spontaniškai susiejo su skandinavų mitologija bei lietuvių liaudies išmintimi.
„Yra paslaptis, dėl to jis ir traukia. Ką jis nori pasakyti? Kodėl penkios kojos? Gal čia kažkokios sąsajos su skandinavų mitologija, dievo Odino žirgu Sleipniru, kuris vaizduojamas su aštuoniomis kojomis?
Lietuviai turi posakį apie šunį su penkiomis kojomis, taip iliustruojami nereikalingi dalykai - gal čia reikia rakto ieškoti“, – kalbėjo V. Čepas.
Priežasties ieškoti (ne)reikia
V. Čepas negalėjo pasakyti priežasties, dėl kurios katino atvaizdas klijuojamas, tačiau teigė manantis, jog tai gali būti žmogaus kompleksų išraiška arba pranešimas apie vidines problemas.
„Be jokios abejonės, tai kompleksuotų žmonių, kurie tokiu būdu įspėja apie savo problemas, arba pasidavusių madai žmonių išraiška. Arba, kaip pasakytų Froido šalininkas – su mažu peniu, bandantis kompensuoti šį trūkumą.
Tokie tepliojimai yra savotiškas kompensavimas kažkokio įvykio šeimoje ar mokykloje, saviraiškos ieškoma norint užimti tam tikrą statusą savo grupėje“, – kalbėjo V. Čepas.
Tuo metu komunikacijos ekspertas A. Baranauskas teigia, kad ne visada būtina reiškinius paaiškinti logiškai.
„Tai gyvo miesto gyvenimas – kažkas piešia, kažkas tuo piktinasi, kažkas yra būtent tokio amžiaus, kai jam tiesiog reikia piešti ant sienų. Miestas tuo ir nuostabus, kad jame vyksta daug dalykų, kurie nebūtinai paaiškinami logika.
Ir jeigu žmonėms tai įdomu, tai paįvairina jų kasdienybę, tai kas čia blogo? Negali gyvenimas vykti vien tik pagal Seimo nutarimus“, - kalbėjo A. Baranauskas.
V. Čepas iš dalies su tuo sutinka: „Pasaulis yra įdomus, visokių yra, visokių reikia.“
Savo vertinimą turi ir įstatymo sargai. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos vadovė Andromeda Grauslienė teigia, kad, esant reikalui, tokį lipdukų klijavimą būtų galima laikyti teisės pažeidimu.
„Komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnai nurodo, kad tokiu atveju - dėl tokių lipdukų klijavimo ar piešimo ant svetimo turto - gali grėsti administracinė atsakomybė dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo arba dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo“, - sakė uostamiesčio policijos atstovė.
Menas ar ne?
Paklaustas, ar šį kūrinį galima laikyti menu, rašytojas V. Čepas suabejojo: „Dabar sakoma, kas viskas yra menas, tik mes ne visada sugebame jį pamatyti. Tai sunku pasakyti.“
Tačiau jis teigia, kad tokia išraiška viešose vietose gali būti naujos meno formos paieškos, o tarp darbų, vertų vadintis meno kūriniais, jis įvardijo visame pasaulyje Banksy vardu žinomą autorių.
„Niekas nežino, kas yra Banksy, bet jo kūriniai yra aukšto meninio lygio – ir ant drobės tiktų.
Dabar pasaulyje chaosą galimą pastebėti beveik visose srityse, mene – irgi. Senosios formos iš dalies išsisėmė, niekas nepiešia, sakykime, žmogaus figūrų, veido. Žaidžia spalvomis, bando atrasti tai, ko iki šiol nebuvo. Nesiseka, bet gal iš to išsirutulios kokia nors kryptis“, - svarstė rašytojas.
Jo manymu, piešimas ant sienų mieste turi būti kontroliuojamas, kitaip jis virs nesibaigiančiomis teplionėmis.
„Piešimo ant sienų irgi anksčiau nebūdavo, sovietinėje Lietuvoje buvo tokių bandymų, bet anuomet mūsų protelis, be trijų raidžių rusiško žodžio, daugiau nieko netraukdavo.
Bet saugumas ir už tai sekdavo, gaudydavo. O dabar - beveik nebaudžiama. Tačiau to palikti savieigai jokiu būdu negalima, nes tapsime apteplioti kaip kai kurie Prancūzijos miestai, Paryžius“, – kalbėjo V. Čepas.
V. Čepo manymu, piešiniai ant pastatų gali būti, tačiau tik susitarus.
„Yra tokių dalykų, tai normalu. Yra toks Plūgas (Tadas Vincaitis-Plūgas) - jis susitaria, jam skiriamos sienos, ant kurių tapoma. Ant privačių pastatų niekas nedraudžia. Miesto teritorijoje reikėtų derinti su Savivaldybe, be abejonės“, - kalbėjo V. Čepas.
Piešinys – paslaptis
2012-2014 metais vienas piešinys dalį pasaulio varė iš proto - įvairiuose pasaulio miestuose iškabintas cikados piešinys su greitojo atsako (QR) kodu, vedančiu į labai sudėtingų galvosūkių rinkinius.
Remiantis įvairiais šaltiniais, šiuos galvosūkius sukūrė ir publikavo slapta organizacija „Cicada 3301“, kuri taip siekė rasti itin aukštų protinių gabumų žmones, kurie turėjo atlikti slaptus darbus. Kokius - neaišku.
Teigiama, jog į galvosūkių sprendimo užduotis įsitraukusiems žmonėms tekdavo keliauti į konkrečią vietą savo valstybėje, kad joje gautų kitą užuominą - piešinį su QR kodu. Toks reiškinys užfiksuotas Varšuvoje, Majamyje, Paryžiuje ir kituose miestuose.
Tiesa, vėliau interneto portalas buvo uždarytas, o daug klausimų, susijusių su viešomis diskusijomis apie „Cicada 3301“, taip ir liko neatsakyta, dėl to šie piešiniai iki šiol laikomi didele paslaptimi.
KOMENTARAS
Iliustratorius Pijus Balkaitis
Penkiakojis katinas – tai grafinis simbolis, katino profilis su penkiomis kojomis. Dėl to, kad tokį simbolį lengva apibūdinti, jį lengva ir atpažinti.
Net ir esant skirtingoms variacijoms, simbolis vis viena liks penkiakoju katinu: kojos gali būti iškraipytos, kailis gali būti skirtingo rašto, uodega gali būti mandriai išvingiuota, gali būti ir daugiau nei penkios kojos - simbolis toks elastiškas, kad, atrodo, jį atpažinti nesukliudytų niekas.
Penkiakojis katinas dažniausiai naudojamas gatvės mene. Panašiai kaip ir grafičiai, šio simbolio lengviausiai suprantama funkcija yra palikti savo parašą - „aš čia buvau“, arba „jūs esate katino kaimynystėje“.
Taip pat, panašiai kaip ir grafitininkai, autorius kelia klausimą, ar jį, atvirai rodantį savo sielą, gatvė priims, ar atmes. Penkiakojo katino reikšmė yra panaši, kaip žmogaus dvasios polėkis kurti. Vienam tai gali įprasminti visą gyvenimą, kitam - nereikšti nieko.
Penkta koja nėra praktiška, bet yra intriguojanti. Ji neprivers tavęs pasikeisti, bet galbūt padės pažvelgti į gatvės meną ir apskritai miesto estetiką naujomis akimis.
