Dabar įsižiebė viltis paveldosauginius laivus susigrąžinti atgal į uostamiestį. Klaipėdos miesto 2021-2030 m. plane yra numatyta vizija Memelburgo piliavietės teritorijoje tarpukariu veikusioje irklavimo bazėje įkurti platformą istoriniams laivams restauruoti. Į veiklą įtraukus ir edukacinį aspektą, ji būtų tokia pirmoji visoje Lietuvoje.
„Yra uostamiestyje laivų remonto, restauravimo įmonių, tačiau jų paslaugų įkainiai - per dideli entuziastams, kurie nori istorinius laivus prikelti naujam gyvenimui. Todėl ir šovė mintis, kad piliavietėje esantis pastatas būtų panaudotas būtent istoriniams laivams restauruoti su Savivaldybės indėliu ir pagalba. Mūsų tikslas būtų sukurti bazę“, - „Vakarų ekspresui“ sakė uostamiesčio Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Biurokratiniai vingiai
Memelburgo piliavietės aplinka per pastaruosius keletą metų pasikeitė neatpažįstamai. Atkurta šiaurinė, sutvarkyta rytinė kurtinos, suformuota Priešpilio gatvė, tačiau liko vienas „vaiduoklis“: tai prie pat šiaurės vakarų bastiono riogsantis dviaukštis pastatas.
Istoriškai jis labai įdomus: tai - tarpukariu veikusio jachtklubo „Neptūnas“ pastatas. Ten buvusi irklavimo bazė. Antrojo aukšto priestatas - jau sovietmečio paveldas, todėl svarstoma jį nugriauti.
Pažvelgus į 2021-2030 m. Klaipėdos miesto strateginį planą ima ryškėti tendencijos, kaip ruošiamasi panaudoti šį paveldosauginį statinį.
Remiantis minėto plano juodraščiu, Priešpilio g. esantis pastatas siūlomas sutvarkyti ir jį pritaikyti „įkuriant istorinių laivų restauravimo centrą“.
„Vakarų ekspresui“ pasiteiravus, ar tokie užmojai nėra tik „popieriniai“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė atsakė, kad ne.
„Strateginį planą tvirtins Klaipėdos miesto taryba. Sausį gal. Dabar intensyviai darbuojasi darbo grupė. Derinsim su visuomene, lauksim pastabų. Bus dar daug susitikimų su suinteresuotomis grupėmis. Bet jau vien faktas, kad tas pastatas piliavietėje yra įtrauktas į strateginio plano juodraštį, manau, yra svarbus. Šis planas tvirtinamas dešimtmečiui, jis - ilgalaikis. Po to, kai patvirtinama, skaidoma į trimečius planus. Esmė, jog tam tikrai investicinei priemonei atsidūrus tame plane ji jau būna patvirtinta. Tai turi juridinę galią. Vadinasi, dėl to pastato pritaikymo, jei Taryba pritars, mes jau galėsime kreiptis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Bandyti gauti lėšų“, - komentavo valdininkė.
Įžvelgia ir edukcijos galimybę
Pati vystoma idėja buvusiame tarpukario irklavimo centre įkurti istorinių laivų restauravimo bazę žavi jūriniu paveldu besirūpinančius žmones.
„Nepaprastai šauni idėja. Mes tą klausimą jau nuo 2015-ųjų keliame. Be municipalinės valdžios pagalbos yra labai sunku tuos istorinius laivus ne tik prižiūrėti, bet ir restauruoti. Manome, kad piliavietėje pritaikius pastatą, aplinką senoviniams laivams restauruoti būtų žengtas platus žingsnis. Mums reikia bazės. Jos nebuvimas ir lėmė, kad išgabenome istorinius laivus į Švėkšną, dailidės ir laivadirbio Vaidoto Bliudžiaus dirbtuves bei kiemą. Aplinkybė, kad tokio restauravimo centro sukūrimas yra miesto straginiame plane, tikrai džiugina“, - „Vakarų ekspresui“ sakė VšĮ Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro atstovas Paulius Markevičius.
Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus dr. Jono Genio, aptariamame pastate galėtų veikti ne tik laivų restauravimo centras.
„Pilies muziejaus kolektyvas po aštuonias valandas per dieną sėdi po žeme. Manau, pastatas galėtų pasitarnauti ir mūsų žmonių geresnėms darbo sąlygoms sukurti. Reikėtų gal keturių kabinetų. O dėl laivų restauravimo... Puiki idėja. Tik tai neturėtų būti uždara patalpa. Kur kažkas kažką daro, o niekas to nemato. Edukacijos reikėtų. Kad žmonės, turistai, galėtų ateiti ir pamatyti, kaip tie istoriniai laivai tvarkomi, remontuojami. Sukurtume pridėtinę vertę, puoselėdami savo laivadirbystės tradicijas“, - svarstė J. Genys.
Anot P. Markevičiaus, tokia mintis - sveikintina, bet susiduriama su viena problema: Lietuvoje trūksta laivų restauratorių.
„Net Klaipėdoje yra vienetai specialistų, kurie sugebėtų istorinius medinius laivus kokybiškai restauruoti. Kita vertus, gal ta bazė suburtų juos. Turėtumėmė vieną platformą“, - teigė jis.
Sąlygos yra
V. Juška dalijosi įžvalgomis, jog senasis irklavimo centro pastatas yra kone idealus bandyti jame išvystyti marinistinės kultūros forpostą.
„Šalia yra piliavietės fosa. Vadinasi, laivai galėtų būti iškelti tiesiai iš vandens ir čia pat. Žinoma, Savivaldybės indėlio irgi reikėtų. Įrengti elektros, vandens tiekimą pastate, laivų iškėlimo iš vandens įrangą. Savivaldybės indėlis būtų sukurti bazę. Ne visi istoriniai laivai ten tilptų, nes pastatas - paveldosauginis. Yra tos durys, 3,5 m aukščio. Bet mažąsias jachtas ten galima būtų restauruoti. Kitas dalykas, jei didesni laivai... Tada galima būtų jų baze pasirinkti šalia esančias įmones. Paulio Lindenau slipą. Mūsų idėja yra sukurti galimybes istoriniams laivams, jų savininkams turėti namus, o ne blaškytis po skirtingas vietas“, - teigė V. Juška.
Jo mintims apie galimą veiklos modelį pritarė ir P. Markevičius.
„Mes neturime, kur dėti laivų dabar... Po atviru dangumi jie pūva. Nežinau, koks modelis galėtų būti sukurtas, jei piliavietėje rastųsi istorinių laivų restauravimo centras. Gal koncesijos pagrindais, gal naują viešąją įstaigą Savivaldybė įkurtų ir panaudos pagrindais patikėtų valdyti objektą. Manau, kad tai - labai perspektyvi idėja. Mažiukus laivus galėtumėme patalpose tvarkyti. Ne visi tilps. Dalis jų galėtų laikinai glaustis piliavietėje: uždengti, laukiantys savo eilės. Klaipėdai yra nepaprastai reikalingas istorinių laivų restauravimo centras“, - teigė jis.
Be kita ko, šiaurinės piliavietės kurtinos krantinė jau seniai yra strategiškai numatyta kaip istorinių laivų krantinė. Tik nieko nevyksta. Svarstoma, kad paveldosauginis laivų restauravimo centras galėtų tapti postūmiu įgyvendinti šią idėją.