Pradėjus gilintis paaiškėjo, kad ne tik kelių gatvių gyventojai laikas nuo laiko priversti kvėpuoti, jų pačių žodžiais tariant, srutų smarvės tvaiku. Tokia pati dalia ištiko jau didžiąją dalį Šilutės.
Įsikišus laikraštininkams, ieškoti išeities – gaudyti to kvapo - sukruto visos tarnybos, išskyrus... aplinkosaugininkus. Aplinkos ministerijos atstovai nepatenkintiems šilutiškiams patarė patiems susirasti „taršos šaltinį“ ir tada apie tai pranešti Kęstučio Mažeikos vadovaujamai ministerijai.
Priversti užsidaryti langus
Pasak Naujakuriuose gyvenančios Kristinos, kuri kantrybės nebeteko pirmoji, nuolatinį srutų kvapą šio rajono gyventojai kenčia jau seniai. Kartais jis kuriam laikui nuslopsta, o kitu metu nei iš šio nei iš to, ir vėl smogia su nauja jėga.
„Prieš porą savaičių smirdėjo kas vakarą. Skambinome į seniūniją, seniūno pavaduotojas ieškojo kaltininko. Gerą savaitę nebesmirdėjo. Bet tada ir vėl... Tvaikas būna klaikus, aitrus – tenka užsidarinėti langus ir duris. Keista, kad pasmirsta tik po darbo valandų. Juk srutų kvapas nuodingas, juk tai molekulės, kurios nusėda ant visko“, - guodėsi chemikės išsilavinimą turinti Kristina.
Pasak moters, taip tęsiasi jau nuo pavasario. Ypač nepakenčiama tampa 19 – 21 valandomis.
Kristina tikino jau skambinusi ir Aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros darbuotojams, bet išgirdusi, kad „kvapai yra ne jų darbas“.
Specialistai uostė patys, kreipėsi ir į visuomenę
Po „Šilutės naujienų“ skambučių aiškintis neaiškaus kvapo priežasties trečiadienį sukruto ir seniūnija, ir Visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus specialistai, ir aplinkosaugininkai. „Nesiaiškinsim „iš kosmoso“. Sutarėm, kad man paskambins tada, kai smirdės, važiuosiu ir žiūrėsiu“, - kaip visada, trumpai drūtai rėžė Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus.
Visuomenės sveikatos centro vedėja Roma Jovaišaitė tikino, kad pagal galiojančius teisės aktus, pradedant tyrimą privalu... nurodyti teršalų ar kvapo šaltinį. Kitaip tariant, mūsuose galioja tvarkelė, kad jei nežinai, kas tau kenkia, tai tą kenkėją susirask pats, o tada pranešk tarnyboms. Arba dar geriau lietuviams žinoma taisyklė, jog skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas...
R. Jovaišaitė sakė situaciją tą pačią dieną aptarusi ir su aplinkosaugininkais, su kuriais visuomenės sveikatos specialistai „gyvena“ viename pastate, ir su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovais. Visi kartu ir sutarė, jog bandys kaip nors padėti smarvėn patekusiems žmonėms – ieškos to kvapo šaltinio. Tą patvirtino ir Šilutės VMVT viršininkas Vytautas Jasaitis, kuris, beje, stebėjosi, kad iki šiol nė vieno skundo dėl smarvės negavo jo vadovaujama tarnyba. Pasak V. Jasaičio, ir šios tarnybos inspektoriai iki šiol nebuvo užfiksavę jokių pažeidimų Grabupių kiaulių komplekse, tačiau dabar iš naujo tikrins situaciją.
Visgi šilutiškių išsakytą nuomonę, jog vakarinį Šilutės pakraštį galėtų pasiekti iš Grabupių kaime esančio kiaulių komplekso sklindantys kvapai, specialistai atmetė. Pirmiausia dėl gana nemažo atstumo, o antra dėl to, kad jokio skundo nebuvo gauta iš pačios Grabupių gyvenvietės žmonių. Be to, kiaulių augintojus nuolat tikrina aplinkosaugininkai, ir šie taip pat tvirtina pažeidimų nenustatantys.
Specialistai per „Šilutės naujienas“ kreipėsi ir į visuomenę, prašydami atsiliepti tuos, kas galbūt matė kokią nors neleistiną ūkininkų veiklą: pavyzdžiui, jei kas nors kur nors pila srutas.
Net skalbinių balkone nebedžiauna...
Štai tada ir prasidėjo... Tokio pasidalijimų nuomonėmis ažiotažo sulaukti tenka itin retai: per 10 minučių redakcijos feisbuke buvo bene 16 atsiliepimų, o netrukus jų skaičius viršijo 100. Liepų, Sotvaro, Karklų, Kaštonų, Pramonės, Dariaus ir Girėno, Vytauto, Miško, Knygnešių ir kitų gatvių, Jaunimo, Laisvės ir Melioratorių kvartalų ir net Traksėdžių priemiesčio gyventojai vieni per kitus tvirtino nebegalintys apsikęsti, vienų išsireiškimu žiaurios, kitų teigimu – net pykinančios smarvės. Kai kurie sakė ją jautę net ir žiemą, o Geležinkelio g. gyvenantieji tikino šiuo metu jau nebedrįstantys atidaryti langų nei balkonuose padžiauti skalbinių – šie kaip mat prisigeriantys srutų smarvės...
Buvo net ir tokių, kuriuos „smarvė pasivijo“ grybaujant Laučių miškelyje...
Ir ne vienam komentatoriui nekilo abejonių, jog tereikėtų aplinkosaugininkams apsižvalgyti, kas 5 kilometrų spinduliu apie Šilutę augina kiaules, ir smarvės šaltinis būtų aiškus.
Jau tą pačią dieną išsiaiškinome, kad situacija žinoma net ir sostinės aplinkosaugininkams, taip bent jau į mūsų paklausimą labai operatyviai – net per pusvalandį – raštu atsakė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė.
„Atsižvelgiant į gautus pranešimus, buvo patikrinti pagrindiniai galimi taršos šaltiniai: Grabupių kiaulių ferma, įmonės UAB „Šilutės vandenys“ Šilutės miesto nuotekų valymo padalinys, Šyšos upės senvagė. Apžiūrėjus Grabupių kiaulių fermos teritorijoje esančius srutų kaupimo rezervuarus nustatyta, kad rezervuarai neperpildyti, laukų tręšimas nevykdomas, tręšimas baigtas gegužės mėn. UAB „Šilutės vandenys“ dumblo tręšimo taip pat nevykdo. Norime atkreipti dėmesį, kad jeigu būtų laistomos srutos ir skystas mėšlas, tai būtų galima pamatyti.
Tikrintos ir kitos vietos bei kasami kanalai, tačiau taršos šaltinis kol kas išlieka nenustatytas.
Pranešėjai, kurie iki šiol kreipėsi, taip pat nenurodo pastebėję tikslių taršos vietų ar galimų pažeidėjų. Todėl pastebėjusius raginame apie tai pranešti aplinkosaugininkams. Tai galima padaryti skambinant skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 273 2995.
Toliau bus tikrinami ir kiti Šilutės rajone veiklą vykdantys kiaulių augintojai (turintys virš 100 kiaulių). Kvapų kontrolę vykdo Visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Informacija apie gautus skundus bus perduota nagrinėjimui pagal kompetenciją“, - teigiama atsakyme.
Toliau specialistė cituoja „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų aprašą“, pagal kurį draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai, atsižvelgę į vietos orų sąlygas, nustato kitaip. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės, taip pat nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Išimtis taikoma kukurūzų pasėliams, jei srutos ir skystas mėšlas paskleidžiami srutvežiu su žarniniais skleistuvais; tokiu atveju draudimo laikotarpis – liepos 10 - rugpjūčio 1 d.
Skystą mėšlą ir srutas skleisti draudžiama šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.
Vietoje epilogo
Akivaizdu, kad nors ir situacija, ir „aprašo reikalavimai“ Aplinkos ministerijai gerai žinomi, šilutiškiams belieka tik spėlioti, kam jie surašyti, jei neveiksnūs. Greičiausiai tik tam, kad būtų pagrindas atsirašinėti ir padaryti tai operatyviai – per pusvalandį... O aiškintis vadinamąjį „taršos šaltinį“ tikrai teks patiems miesto gyventojams. Tik kai išsiaiškinsite, nepamirškite surinkti Aplinkos ministerijos telefoną...