Kapinėms – papildomi 1,5 ha
Seniūno žodžiais, dar pernai, skirstant Kretingos rajono biudžetą, buvo atsižvelgta į Salantų seniūnijos prašymą skirti lėšų Gargždelės kaimo kapinėms praplėsti – buvo numatyta skirti 30 tūkst. Eur techninio projekto rengimo darbams.
Dabartinės Gargždelės kapinės užima 3,1 ha plotą, jos jau sykį nepriklausomybės pradžioje buvo praplėstos. Šalia kapinių dar yra laisvas maždaug 1,5 ha valstybinės žemės sklypas, kurį ir ketinama panaudoti kapinėms.
„Techninio projekto rengimas užsitęsė, nes teko atlikti daug papildomų darbų – sklypas nebuvo numatytas Kretingos rajono bendrajame plane. Šiemet Savivaldybei dar teks pakeisti valstybinės žemės paskirtį, perimant ją Savivaldybės žinion visuomenės poreikiams. Taip pat privaloma atlikti geologinius grunto ir kitus gamtosauginius tyrimus. Kitąmet jau tikimės, kad techninis kapinių plėtros projektas bus parengtas“, – kalbėjo K. Galdikas.
Roges ruošia vasarą
Seniūno manymu, reikėtų įteisinti visą numatytą per 3 ha žemės plotą, o techninį projektą galima būtų rengti tik jo daliai. „Šiemet nebesvarstėme, kiek konkrečiai tam reikės lėšų, pasimatys, kai pradės rengti techninį projektą. Manau, jeigu specialistai numatė 30 tūkst., panašiai tiek projektas turėtų ir kainuoti, – konkreti skirta suma paaiškės po šiųmetinio biudžeto patvirtinimo. Projektuotojai pagal viešai paskelbtą konkursą turės išsitekti į numatytą sumą“, – sakė K. Galdikas.
Nors laidojimo vietų Gargždelės kapinėse dar užteks 3 ar daugiau metų, tačiau seniūnas tvirtino, kad reikia ruoštis iš anksto, o ne laukti, kada kapinės bus užpildytos. „Kaip sakoma, roges reikia ruošti vasarą“, – ūkiškai į būsimą kapinių plėtrą žvelgė K. Galdikas.
Laidoja tris šimtmečius
Jo žodžiais, parapijinės Gargždelės kapinės yra eksploatuojamos nuo neatmenamų laikų, – istoriniais duomenimis, pirmieji žmonės jose buvo pradėti laidoti dar XVIII a. Sovietmečiu greta Salantų miesto esančios kaimo kapinės buvo paverstos civilinėmis kapinėmis.
Į Gargždelės kapines atgula ne vien Salantų miesto, bet ir gretimos Imbarės seniūnijos kaimų žmonės. Taip pat į paskutinę kelionę čia sugrįžta po Lietuvą ir pasaulį ligi tol išsivažinėję žmonės. Dauguma mirusiųjų laidojami į senąsias šeimos kapavietes, bet yra ir tokių, kurie amžino poilsio atgula pirmieji iš šeimos arba yra vieniši žmonės.
Gargždelės kapinėse buvo pastatyta medinė Šv. Barboros koplyčia, kurios vietoje 1824 m. Salantų dvarininkas Leopoldas Gorskis pastatė mūrinę, – ši tebestovi ligi mūsų dienų.
---
Amžino poilsio Gargždelės kapinėse yra atgulę krašto šviesuoliai: įžymus knygnešys, lietuviškų kalendorių leidėjas Aleksandras Bendikas (1867–1939), Rietavo Oginskių orkestro vadovas Jozefas Mašekas (1865–1927), akmens meistrai Orvidai – Jonas (1872–1939), Kazys (1905–1989) ir Vilius (1952–1992), liaudies meistras, Palangos Juzės skulptūros kūrėjas Petras Kalenda (1903–1986), ilgametis Salantų vaistininkas, šaulių būrio įkūrėjas Jurgis Bučmys (1865–1935), Pasaulio tautų teisuoliai Zofija Kasperaitienė (1898–1972) ir Pranas Kasperaitis (1888–1869), Žemaičių apygardos partizanė Uršulė Riepšienė-Kazbaraitienė (1902–1986), kolekcininkas Aleksas Gapanavičius (1919–1998).
Įdomu tai, kad Salantų visuomenės veikėjo Juozo Paulausko (1882–1965) kapą ženklina iš meteorito padarytas antkapinis paminklas. Greta Salantų parapijiečių Gargždelės kapinėse palaidoti ir šio krašto kunigai: Jonas Kontrimas (miręs 1868 m.), Juozapas Ščepauskis (1804–1880), Jonas Žiburinskis (miręs 1905 m.), Vincentas Kaušas (miręs 1909 m.), ilgametis Salantų parapijos klebonas Kazimieras Bielskis (miręs 1888 m.), jo brolis, vienuolis bernardinas Liudvikas Bielskis (miręs 1878 m.).