Vilties ir Salomėjos Nėries gatvių medžių būklės detalius (instrumentinius) tyrimus atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto specialistai: darbo vadovas ir vykdytojas dr. G. Urbaitis, tomografinį tyrimą atliko B. Šilinskas, fitopatologinį tyrimą - A. Povilaitienė (Bagdžiūnaitė).
Buvo tiriama ir vertinama Klaipėdos miesto centre, Vilties gatvėje, augančių 46 medžių - 45 mažalapių liepų ir 1 paprastojo klevo, o S. Nėries gatvėje augančių 116 medžių - mažalapių liepų būklė.
Vietos gyventojų teigimu, daugumos šių medžių amžius yra apie 120 metų. Tai patvirtina 1910 m. darytos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad medeliai yra jau apie 10 metų amžiaus.
Tyrimo metu buvo nustatyta kiekvieno medžio rūšis, išmatuotas jo aukštis ir aukštis iki lajos pirmųjų žalių šakų, kamieno skersmuo 1,30 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, vizualiai įvertinta medžių būklė.
Be to, tyrimo metu buvo naudojamas akustinis tomografas „Arbotom“ medžių vidiniam puviniui nustatyti ir įvertinti. Medžio puvinys tirtas 3 vietose: prie šaknies, 1 ir 2 m aukštyje. Ant kamieno buvo uždėta 15-21 tomografo daviklis kuris padeda nustatyti puvinį 2D ir 3D projekcijose.
Medžiams, kurių kamiene yra akivaizdus atviras puvinys arba drevė, ir akivaizdžiai sveikiems, geros būklės medžiams akustinis tomografinis tyrimas neatliktas. Tokiems medžiams buvo išgręžtas griežinėlis Preslerio amžiaus grąžtu, kuris patvirtina arba paneigia puvinio faktą.
Tyrimo išvadose teigiama, jog tiek S. Nėries, tiek Vilties gatvėse medžiai per savo gyvenimą buvo du kartus drastiškai apipjaustyti ir sužaloti.
„Pirmą kartą daugumos medžių stiebas su viršutine lajos dalimi nupjautas 3-4 metrų aukštyje. Nupjovimo vietoje išaugusios 2 ar net 5-6 šakos antrą kartą nupjautos 6-7 metrų aukštyje, kur vėl šakojosi. Šiuo metu didžioji dalis medžių turi masyvias lajas, kurių pagrindas - po pirmojo nupjovimo iš kamieno smailiu kampu išaugusios kelios stambios šakos, kurias menkai laiko dažniausiai išpuvęs, drevėtas kamienas. Kadangi šakos turi didelę masę, kuri kiekvienais metais, augant medžiui, vis labiau didėja į lajos išorę, todėl tik laiko klausimas, kada jos viena po kitos pradės atplyšti nuo kamieno ar lūžti“, - rašoma tyrimo išvadose.
Dėl nemokšiškos medžių priežiūros iš 46 Vilties gatvėje augančių medžių tik 7 (15 proc.) yra geros būklės, 2 (4 proc.) - patenkinamos, 20 (44 proc.) - nepatenkinamos ir 17 (37 proc.) - blogos.
Net 81 proc. želdinių Vilties gatvėje yra nepatenkinamos ir blogos būklės. O tai reiškia, kad jie kelia grėsmę praeiviams, autotransportui, šalia esamiems pastatams bei kitam turtui ir turi būti nedelsiant pašalinti.
S. Nėries gatvėje situacija panaši. Iš 116 mažalapių liepų 34 yra nepatenkinamos, 33 - blogos būklės, tai yra 58 proc. Patenkinamos būklės yra 28 medžiai, o geros - tik 21 liepa. Geros ir patenkinamos būklės medžius, anot specialistų, galima būtų palikti augti, tačiau būtina jų lajas formuoti figūrinio genėjimo būdu. Tai reiškia, jog lajas dar kartą tektų nupjauti (vėl drastiškai žalojant) virš paskutinio pjūvio ir formuoti skėtinę lają, saikingai patrumpinant naujai išaugusias 1-3 metų plonąsias šakeles, esančias lajos išorėje. Tyrimą atlikę mokslininkai rekomenduoja, atliekant rekonstrukciją, Vilties gatvėje pašalinti visus medžius, o S. Nėries gatvėje pašalinti visus, išskyrus medį Nr. 17 prie Butkų Juzės gatvės. Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė pažymėjo, jog šiuo metu Savivaldybė dar neketina imtis rekomenduojamų veiksmų. „Mūsų skyriaus misija buvo atlikti želdinių būklės tyrimus ir informuoti apie juos visuomenę. Miesto tvarkymo skyrius dažnai gauna šios gatvės gyventojų, ligoninės administracijos prašymų kirsti senuosius medžius, tačiau, žinia, yra ir turinčiųjų kitokią nuomonę. Tad labai prašome klaipėdiečius aktyviai dalyvauti pristatyme ir išsakyti savo poziciją“, - ragino vedėja.