Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška priminė, kad dar 2008 m. specialistai diskutavo apie bažnyčios atkūrimo galimybes. Per dešimtmetį buvo atlikta bažnyčios atkūrimo galimybių studija, parengti projektiniai pasiūlymai.
Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė teigė, kad nebelikus senųjų bažnyčių, neliko bokštų, kurie identifikuoja miestą.
„Senamiestis yra be tam tikrų dantų, kuriuos reikia susidėti. Vienas iš jų yra bažnyčia“, - kalbėdama apie senamiesčio akcentus sakė J. Simonavičiūtė.
Šv. Jono bažnyčios architektūrinius sprendinius pristatęsUAB „Senamiesčio projektai“ architektas Aurimas Širvys pasakojo, kad ruošiant projektą teko įdėti labai daug darbo, kad 3D erdvėje iš senų nuotraukų, piešinių ir jų fragmentų būtų atkurtas bažnyčios vaizdas.
Pasak architekto, nagrinėjant vaizdinę medžiagą, pavyko išsiaiškinti, kad bažnyčia buvo nutinkuota ir ant tinko suformuotos įrėžos, todėl nuotraukose statinys atrodo lyg būtų statytas iš blokelių. Stogas buvo dengtas ne molio čerpėmis, o akmens skalūnu. Su kryžiumi bokšto aukštis siekė 82 metrus.
Vidaus vaizdų buvo kur kas sunkiau rasti. Vis dėlto pagal išlikusias nuotraukas buvo išsiaiškinta, kad antrasis bažnyčios aukštas buvo amfiteatro struktūros - grindys kilo į viršų ir žmonės sėdėdavo eilėmis į viršų. Tokios architektūros bažnyčių, pasak A. Širvio, Klaipėdos krašte buvo gana daug. Antrame aukšte buvo ir vargonai.
Planuojama, kad į bažnyčią būtų 4 įėjimai, bokšte būtų įrengta apžvalgos aikštelė, kuri buvo ir seniau. Atkurtos bažnyčios plotas būtų 2,1 tūkst. kv. metrų, tūris - beveik 32 tūkst. kub. metrų. A. Širvio teigimu, kad būtų lengviau įsivaizduoti - Vilniaus katedros tūris yra 70 tūkst. kub. metrų.
„Sieksime atstatyti maksimaliai prieškarinį vaizdą. Pagrindinė pastato funkcija bus bažnyčia, bet tai bus ir daugiafunkcis objektas koncertams, renginiams, parodoms, edukacinėms veikloms. Erdvė bus milžiniška“, - sakė A. Širvys.
Kadangi dar nežinomi tikslūs būsimo statinio matmenys, interjero, inžineriniai, garso, sklypo sutvarkymo ir kiti sprendiniai, preliminariai skaičiuojama, kad projektas gali atsieiti 20-30 mln. eurų.
UAB „Urbanistika“ projektų vadovė, architektė Rūta Garuckienė atkreipė dėmesį į tai, kad dabartiniame miesto bendrajame plane toje vietoje nėra numatyta aukštybinio pastato.
„Kaip išimtis galėtų būti tekstinis reglamentas, kad religiniams pastatams negaliotų aukštybinių pastatų išdėstymo planas. Dabar tai yra kliūtis patvirtinti sklypo detalųjį planą, - sakė R. Garuckienė. - Pritarimą koncepcijai turime, reikės padidinti užstatymo intensyvumą, tai ilgai netruks. Svarbiausia yra bendrasis planas, nes jis keičiamas ir negalime inicijuoti senojo plano tekstinio papildymo. Todėl projektas užstrigęs.“
J. Simonavičiūtė teigė, kad reikia išjudinti projektą ir padėti pritraukti pinigų. Ji priminė, kad miestas negali savo biudžeto pinigų naudoti bažnyčiai atstatyti, nebent atsirastų kokios nors specialios programos.
„Tiesiogiai miestas negali daryti tokių dalykų. Norime padėti bendruomenei, kad valstybinės reikšmės statusas leistų diskutuoti apie projektą su kitomis valstybėmis, fondais. Kai valstybė pasako, kad objektas svarbus, tai pliusas gaunant finansavimą iš įvairių programų“, - apie bandymą gauti Vyriausybės pripažinimą, kad Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra svarbus visai Lietuvai, sakė vicemerė.
Jai antrinęs Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas sakė, kad Klaipėdos miestas gali būti kaip partneris.
„Pavyzdžiui, buvo Drezdeno bažnyčia atstatyta, tam buvo panaudotos kelių šaltinių lėšos: krašto, federalinės ir žmonių aukos. Matome visus įmanomus finansavimo šaltinius, bet tik tada, kai turėsime techninį projektą ir detalųjį planą, galės lėšos plaukti. Į kiaurą maišą niekas nenori pinigų dėti“, - argumentavo R. Zulcas.
Evangelikų liuteronų bendruomenės vardu kalbėjusi Lilija Petraitienė sakė, kad jeigu bažnyčios atstatymas taptų valstybinės svarbos projektu, tai atvertų kelią bendrauti su Vokietijos vyriausybe ir paramos fondais, kad būtų galima rinkti aukas ir t. t. Esą dar yra gyvų memelenderių ir jų vaikų, kurie tikrai prisidėtų prie šio tikslo.
„Be šito statuso į mus žiūri labai skeptiškai. Bažnyčia būtų ne tik bokštas, bet visų tų kartų atminimas, susitaikymas. Tai būtų pripažinimas, kultūrinės ir istorinės atminties simbolis“, - sakė L. Petraitienė.
Informacija
1706 m. sausio 18 d. dabartiniame sklype Turgaus g. 24 pašventinta nauja vokiečių liuteronų bažnyčia. Pastato statyba pradėta 1696 m., bokštas užbaigtas tik 1790 m. 1855 m. spalį per didelę dalį Klaipėdos nusiaubusį gaisrą senasis bažnyčios pastatas sudegė. 1857 m. rugsėjį įvyko atstatytos bažnyčios pašventinimo iškilmės. Bokštas galutinai užbaigtas 1862-1863 m., panaudojus mirusio pirklio Juliaus Vynerio miestui testamentu paliktas lėšas. 1857 m. bažnyčiai suteiktas Šv. Jono vardas. Po gaisro atstatytos bažnyčios bokštas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo aukščiausias Klaipėdoje visuomeninės paskirties statinys. 1944-1945 m. pastatas nukentėjo ir po karo buvo demontuotas.