Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis kreipėsi į miesto merą Vytautą Grubliauką ir Savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimo suteikimo komisiją dėl litvakų sinagogos, veikusios Klaipėdoje, atminimo įamžinimo.
Atsirastų naujas lankytinas objektas?
„Lietuvos Respublikos Seimas 2020 metus yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Siekiant saugoti žydų tautos, t. y. mūsų visų paveldą, siekiant suteikti visuomenei galimybę susipažinti su minimo pastato istorija, šie metai būtų itin tinkamas laikas įamžinti Klaipėdoje veikusios litvakų sinagogos atminimą“, - raštu kreipėsi F. Puzemskis.
Komisija apsvarsčiusi tokį kreipimąsi bendru sutarimu pritarė šiai idėjai. Tačiau kilo klausimų, kur ir kaip būtų įrengta atminimo vieta. Komisija pasiūlė prie klausimo sugrįžti, kai bus aiškesnė informacija dėl atminimo ženklo formos ir vietos.
Neilgai trukus F. Puzemskis komisijai patikslino, jog buvusią didžiausią Klaipėdos sinagogą įamžinti prašoma pakabinant atminimo lentą adresu Daržų g. 9A, ant viešbučio „Euterpė“ fasado sienos, kaip buvo numatyta viešbučio statybos projekte.
Atminimo lenta su atitinkamu užrašu lietuvių, anglų ir hebrajų kalbomis būtų įrengta Klaipėdos žydų bendruomenės ir rėmėjų lėšomis.
„Senamiestis tvarkosi ir tai būtų tik pliusas miestui, atsirastų istorinė vertė. Mūsų užduotis - auklėti savo vaikus, perduoti savo tradicijas jiems ir tai turi būti klaipėdiečių rūpestis, nes tai miesto istorija. Jei saugosime istoriją, bus miela ir malonu gyventi čia“, - sakė F. Puzemskis.
Planuose - ne tik atminimo ženklas, bet ir teritorijos sutvarkymas buvusios sinagogos vietoje. Teigiama, kad tai yra labai svarbu tam, kad ši vieta taptų lankytinu objektu ir atvykstantiems, ir vietiniams.
Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto lektorė Rūta Jakštonienė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimo suteikimo komisijoje sakė, jog ši sinagoga ne vienintelė, kurią norima įamžinti.
„Pateiktame prašyme kalbama apie vieną sinagogą, bet Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas turi idėją ateityje įamžinti ir kitus maldos namus buvusius Klaipėdoje. Tokiu atveju gidai galėtų sukurti naujus, šiuolaikiškus turistinius maršrutus, pritaikytus mobiliosioms programėlėms, įvairiai auditorijai“, - sakė R. Jakštonienė.
Dėl įamžinimo skelbs konkursą
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimo suteikimo komisijoje Klaipėdos žydų-judėjų religinės bendruomenės vadovas Jevgenij Sakin pasiūlė, kaip galėtų atrodyti atminimo ženklas.
„Vienas iš galimų variantų, tai 1939 metų sinagogos sunaikinimo metu nacių sudegintas Toros ritinys“, - sakė J. Sakin.
Jei Klaipėdos miesto taryba pritars litvakų sinagogos įamžinimui, tada bus skelbiamas konkursas dėl paminklo sukūrimo.
„Planuojame skelbti idėjos konkursą. Vėliau bandysime visi kartu tą idėją įgyvendinti. Kalbėjau su architektais, kad ir viduje būtų galima ką nors įrengti, tačiau nelabai tikiu tokiu projektu“, - sakė F. Puzemskis.
Vakar vykusiame Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė kvietė komiteto narius pritarti litvakų sinagogos įamžinimui, tačiau Arvydui Vaitkui pasiteiravus apie pastato savininkų poziciją šiuo klausimu, E. Deltuvaitė atsakė, jog su jais kalbėta nebuvo.
„Už tai atsakingi iniciatoriai, jeigu Taryba įamžinimui pritars, tuomet žydų bendruomenė skelbs konkursą arba bendraus su dailininkais ir toliau derins šį klausimą. Tuomet jau turės pritarti Kultūros paveldo departamentas, kalbininkai ir jau turės būti savininko sutikimas. Jeigu jo nebus, tada lentelė negalės atsirasti“, - sakė E. Deltuvaitė.