Kada jos atplauks į Nemuno žemupį, prognozuoti irgi sunku, tačiau dažniausiai stintų pulkai Rusnės upėse pasirodo kovo mėnesį.
Šiemet pirkimo bumas dar bus
„Trečiadienį turėjau stintų parduoti, bet labai mažai žvejai jų dar pagauna. Iš Palangos atsivežiau apie 40 kilogramų“, – „Šilutės naujienoms“ pasakojo žuvimi jau daugiau nei 10 metų prekiaujantis Mantas Laužikas.
Kadangi stintų pagaunama mažai, jos kainuoja pakankamai brangiai, kaina svyruoja nuo 4,5 iki 6 eurų už kilogramą. Anot Manto, pernai tokiu laiku šios žuvies buvo pagaunama kur kas daugiau, atitinkamai, ir kaina buvo visai kitokia, mažesnė.
M. Laužikas pirmosiomis stintomis prekiavo dar spalio mėnesį. Tiesa, tada šilutiškiai jos nepuolė pirkti.
„Kai pasklinda žinia per laikraščius, televiziją, kad stintos pasirodė, tada žmonės pradeda šios žuvies ieškoti. Pirkimo bumas būna kiekvienais metais. Tikiuosi, kad šiemet bus daugiau stintų“, – sako didelę patirtį prekyboje turintis šilutiškis.
Stintų žvejyba – lyg loterija
Norint sugauti stintas jūroje žvejams nuo kranto reikia nuplaukti 200 – 400 metrų. Pastaruoju metu laimikiai labai maži, vos po kelis kilogramus per dieną. Prieš Naujuosius metus žvejai stintų pagaudavo gerokai daugiau.
Anot M. Laužiko, stintų žvejyba ir pagaunami kiekiai tampriai susiję su gamtinėmis sąlygomis. „2020-ieji įdomūs metais. Buvo šiltas ruduo, nešalta žiema. Stintų žvejyba – tai lyg loterija, negali žinoti kada šios žuvelės pareis – ar kai šilčiau, ar kai šalčiau“, – sako žinovas.
Šioje vietoje verta priminti patyrusių žvejų posakį, kad stintų, kaip ir moterų, elgesio prognozuoti neįmanoma, nes vieną kartą jų pagausėja, kai oras atšyla, o kitą kartą, kai jis atšąla.
Pagaunamos stintos skiriasi ir savo dydžiu. Mažesnės žuvelės gaudomos gaudyklėmis, o tinklais – didesnės.
„Kai statai tinklą su tam tikro dydžio akimis, įpuola didesnės, bet su jomis būna sunkiau, reikia išrinkti, iš tinklo ištraukti – daug darbo. Natūralu, kad didesnių stintų ir kaina didesnė“, – sako Mantas.
Beje, praėjusią savaitę žvejai savo tinklus buvo ištraukę nuo pirmadienio, nes buvo prognozuojami šalčiai. Kuomet yra orų permainos, palikęs tinklus, jų gali ir neberasti arba rasti sudraskytus.
Neatplaukia dėl seklių žiočių?
M. Laužiko žiniomis, nedidelis kiekis stintų gaudyklėmis buvo sugauta ir mariose.
Tikėtina, kad pavasarį stintų būriai atplauks ir į Nemuno žemupį. Tuomet jas žvejoja žvejų grandys. Stintų gausa ir natūralus išteklių atsikūrimas didžiąja dalimi priklauso nuo gamtinių sąlygų neršto metu, tad vienais metais gali būti jų laimikiai rekordiniai, o kitais – neįtikėtinai maži.
Mantas prisimena, kad 2014 metais Nemuno žemupyje buvo pagauta net 250 tonų stintų. Dabar jų kiekiai stipriai sumažėję. Pavyzdžiui, pernai atplaukė pavieniai nedideli būriai. Žvejai spėlioja, kad Pamario krašto upių žiotys labai seklios, todėl stintų tiek mažai atplaukia. Jie viliasi, kad situacija pasitaisys.