Pasak jos, ji tiesiog nori „ramiai gyventi“, kamuolio bumbsėjimas kelia ne mažesnį, nei diskotekos sukeliamą triukšmą, todėl ir kovoja kaip gali prieš tuos „krepšininkus“…
Tai paskatino dar kartą grįžti prie tokios šiandien aktualios bendrabūvio ir kaimynystės temos.
Suskaičiavo metrus ir decibelus
„Ar aš turiu teisę savo bute ramiai gyventi?“ – tokį klausimą vos įžengusi į redakciją pateikia Melioratorių alėjos 10-ajame daugiabutyje gyvenanti Antanina. Redakcijai ji įrodinėja, kad pirmiausia problemų kyla todėl, jog minėtoji krepšinio aikštelė yra įrengta ten, kur „jos iš viso neturi būti“. Jos nuomone, vaikų žaidimo aikštelės nuo gyvenamųjų namų turi būti nutolusios ne mažiau, kaip 50 m, o krepšinio aikštelės tokiose vietose iš viso negali būti.
Moteris įrodinėja, jog žaidžiantiems vaikams ji nieko nesakanti, pykstanti tik ant suaugusiųjų, kurie irgi žaidžia krepšinį toje aikštelėje. O krepšinio kamuolys, jos žiniomis, skleidžia „garantuotai ne mažiau, kaip 100 decibelų triukšmą“. Dar viena bėda, anot Antaninos, kad nežinia kodėl būtent į šią aikštelę žaisti krepšinį „sueina suaugusieji iš viso miesto“.
Visa tai, pasak Antaninos, ir „davedė“ ją iki būtinybės kovoti su „krepšininkais“.
Moteris tvirtina, kad ją „palaiko visi žmonės“. Tačiau „Šilutės naujienų“ feisbuke neradome nė vienos palaikančios nuomonės. Štai Genovaitė ir Marita tiesiog liūdi ir gėda pavadina situaciją, „kad atsiranda tokių, kurie vaikams neleidžia pažaisti“, o Sigita tokį nepakantumą pavadina tiesiog „siaubu“. „Vienas šaudo, kiti iš stiklainių apmėto“, – priduria moteris, prisimindama ir įvykį Traksėdžiuose, kur į pradinukus šūvius paleido vietinis gyventojas.
Jovita pasakoja, kad „toji mėtytoja jau keletą metų keistai elgiasi. Kartais pagalvoju jog visai bijosiu su ja laiptinėje prasilenkti, ir vaikus reikės palydėti kai eis laiptais, ką gali žinoti kas jai užplauks“.
Regina stebisi, kad moteris „pamiršo kaip augo jos vaikai ir žaidė kieme“, o Mantas jau visai konkrečiai pataria: „Ne verkšlenti reikia, o vaikų tėvams nueit pas ją ir paaiškinti senolei, kad taip nesidaro: nepatinka triukšmas – važiuok į vienkiemį, o mėtysi toliau – bus bėdų“.
Tautvydas prisimena, kad „visad būdavo pora kaimynkų, kurios išlįsdavo zyzdamos ir staugdamos ant mūsų, kad tą ar aną ne taip darom“, o Alvydas klausia, kur „mūsų mylima policija?..“
100 decibelų triukšmas – tik diskotekoje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus specialistė Audronė Jurjonienė sako, kad Statybos techniniame reglamente numatyta, jog į namų, tarp jų – ir daugiabučių, sklypus turi tilpti ir vaikų žaidimų bei sporto aikštelės. Kiek metrų iki namo jos gali būti įrengtos, nenurodoma. Užtat nurodyta, kad vaikų žaidimų aikštelė negali būti arčiau nei 10 metrų iki atliekų konteinerių arba automobilių stovėjimo aikštelių.
Jokiuose reglamentuose A. Jurjonienė sako neradusi nurodymo, kiek decibelų gali skleisti kamuolio bumbsėjimas į asfaltą. Aišku tik tiek, kad 100 decibelų prilyginamas diskotekos keliamas triukšmas, apie 80 decibelų kelia gatvės triukšmas. Akivaizdu, krepšinio kamuoliui iki šių parametrų, matyt, dar toloka…
NVSC Šilutės skyriaus specialistai apie situaciją Melioratorių alėjoje tik girdėjo, oficialaus Antaninos rašto dėl keliamo triukšmo čia negauta. Jei toks būtų gautas, specialistai važiuotų į vietą ir tikrintų triukšmo lygį.
Bausti gali tik policija
Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas sako, kad socialinio darbo organizatorės jau du kartus bandė aplankyti Antaniną namuose, tačiau durų joms niekas neatidarė. Tik kaimynai prasitarė, jog moteris išties labai pyksta, kad po langais yra žaidžiamas krepšinis.
A. Ivanauskas primena, kad krepšinio aikštelė Melioratorių alėjoje buvo įrengta bent prieš kelis dešimtmečius. O prieš kelis metus rekonstruota iš naujo. Už tai dėkingi, pasak pavaduotojo, yra bent keli tūkstančiai aplinkinių namų gyventojų. O tie, kam trukdo kamuolio bumbsėjimas, turėtų nebent kreiptis į atitinkamas institucijas. Šių specialistai galėtų matuoti tuos decibelus, ir jei jie išties viršija leistinas normas, galbūt būtų nustatytos valandos, iki kada galima žaisti. Jei kažkas jų nesilaikytų, tada jau galima kreiptis į policiją, kuri turi teisę bausti.
„Bet sugalvoti asmenines bausmes ir aplaidyti žmones stiklainiais niekas neturi teisės“, – sako A. Ivanauskas.