Techninei tarybai buvo pristatyta galutinė UAB „Sweco Lietuva“ atliktos Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimo galimybių studijos ataskaita. Tarybos nariai bendru sutarimu nusprendė, kad ataskaita turi būti pristatyta dar kartą tiek Klaipėdos miesto, tiek Klaipėdos rajono savivaldybėse, vėliau - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje ir tik tada nuspręsta, pritarti ar ne ir kuriam iš siūlomų III vandenvietės iškėlimo variantų. Taigi klausimo sprendimas keliasi į kitus metus.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, III vandenvietės iškėlimas yra uosto užsakymas. Savivaldybė savo poziciją išsakė ne kartą - klaipėdiečiams turi būti tiekiamas ne prastesnės, o gal ir geresnės kokybės negu iki šiol vanduo, jo kaina neturi būti didesnė nei esamoji, o jeigu yra galimybė, tai galėtų būti ir mažesnė. Taigi miestas išsakė tik tokias dvi sąlygas.
Siūlomi variantai - maišomas paviršinis vanduo iš Vilhelmo kanalo ir požeminis iš gręžinių imamas vanduo arba imamas tik požeminis vanduo. „Gauti visą reikiamą požeminio vandens kiekį nedideliu spinduliu apie Klaipėdą neturime galimybės, nes nėra tokių šaltinių. Atsižvelgiant į III vandenvietės pajėgumą giluminio vandens kiekis, gaunamas iš gręžinių, būtų per mažas, tačiau turint omenyje, kiek III vandenvietė dabar gamina vandens, galbūt užtektų. Gali būti, kad atlikus žvalgomuosius darbus paaiškėtų, jog vandens kiekis yra kitoks. Rangovas savo darbą padarė, o toliau turėtų būti priimami politiniai sprendimai“, - sakė S. Budinas.
AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas atliktos studijos ataskaitą vertina teigiamai. III vandenvietė trukdo uostui plėstis pietinėje dalyje. Klaipėdos valstybinio jūrų uostų direkcija numato, kaip panaudoti apie 170 ha III vandenvietės užimamą teritoriją, kuri iš esmės „perpjauna“ uosto teritoriją. Jeigu vandenvietės toje vietoje neliktų, būtų kur kas lengviau vystyti uostą.
Kita vertus, aplink vendenvietę besikuriančioms įmonėms taikomi labai griežti reikalavimai, kad nuo taršos būtų apsaugotas gruntas. Mat vandenvietė labai jautri paviršinei taršai.
Kita vieta III vandenvietei parinkta tolokai - prie Vilhelmo kanalo, netoli Lankupių. L. Makūno teigimu, jau yra išžvalgyta ir žinoma, kad maždaug pusę vandens toje vietoje būtų galima gauti iš požemio. Psichologiniu požiūriu tas vanduo būtų geresnis nei dabartinis, imamas iš Vilhelmo kanalo.
„Ar reikėtų papildomai imti vandens iš kanalo, parodytų tolesni tyrimai. Turiu slaptą viltį, jeigu tame požemyje rasime 20 tūkst. kub. m per parą kiekį, tai gal jo yra ir daugiau, tada nereikėtų apskritai imti kanalo vandens“, - sakė L. Makūnas.
Pasak jo, nauja vandenvietė turėtų būti moderni, galinti dirbti be žmonių. L. Makūnas tiki, kad vanduo juntamai dėl modernios vandenvietės nepabrangs.
Žinia, naujos vandenvietės statybą finansuoti turės Uosto direkcija. „Mūsų sąlyga tokia - mums turi būti pastatyta nauja vandenvietė, o mes atiduosime seną. Iš esmės vyktų mainai. Dar viena iš sąlygų - mes investicijoms jokių lėšų neskirsime. Padėsime statyti naują vandenvietę intelekto požiūriu, t. y. patarimais, kad ji būtų geriausia vandenvietė Lietuvoje“, - sakė L. Makūnas.
Uosto direkcija yra suinteresuota tokiu III vandenvietės teritorijos plotu, kokį ji planuoja panaudoti. Tačiau ji turėtų atsižvelgti ir į tai, kad kitoms uosto įmonėms, esančioms prie dabartinės vandenvietės, sumažės reikalavimai, jos galės lengviau plėsti savo veiklą. Kad ir kaip būtų, tai papildoma, pasak L. Makūno, ekonominė nauda, kurios tiesiogiai Uosto direkcija nepajus, bet ją pajus miestiečiai ir įmonės.