Apie tai, kad Šilutės mieste tvyro stipri smarvė, apibūdinama kaip mėšlo, srutų, fekalijų, „Šilutės naujienos“ rašė jau ir prieš metus. Bet problema – lyg tos smarvės bangos – tai atslūgstanti, tai sustiprėjanti niekur nedingo ir toliau kamuoja miestelėnus. Negana to, kelias paskutines savaites naktimis ir rytais šilutiškiai bei aplinkinių gyvenviečių, sodų bendrijų gyventojai jautė dar ir stiprų degėsių kvapą.
Gavęs skundą dėl mėšlo smarvės mieste, už kvapų kontrolę atsakingas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nustatė taisyklių pažeidimus ir teigia, kad šiuo metu atlieka trečiąjį tyrimo etapą. Sprendimai bus priimti, gavus išvadas iš laboratorijos.
Taigi, „tyrimo etapai“ tęsiasi metus, o šilutiškiai vis dar priversti uostyti…
Kvapas skverbiasi į namus
Šilutiškiai jau žino, kad temstant geriau užsidarinėti langus, nes mieste pasklinda sodrus srutų „aromatas“. Jaučiamas jis daugelyje vietų – Melioratorių alėjoje, Knygnešių kvartale, Liepų, P. Jakšto ir Cintjoniškių gatvėse, Traksėdžiuose, Pagryniuose.
Jau ne kartą šilutiškiai skundėsi, kad vasarą ir paskutiniu metu rytais ir vakarais taip dvokia srutomis, kad gryno oro įkvėpti negali. Namuose ir butuose reikia užsidarinėti langus, nes erzinanti smarvė skverbiasi vidun. Nemalonu netgi skalbinius džiauti lauke, nes šie pakvimpa ne gaiviu lauko kvapu…
Vienas moteris dar prieš kelias savaites komentavo, kad vieną naktį taip smirdėjo, jog ji net pabudo nuo kvapų ir ėjo uždarinėti visus namo langus. O vasarą buvo karšta miegoti uždarius langus.
„Jie gudručiai, smardina vėlai vakare arba savaitgaliais. Su svečiais neįmanoma vakarais lauke pasėdėti, klausinėja, kas čia pas jus taip dvokia“, – feisbuke savo potyriais dalijosi šilutiškė.
Daugelis spėlioja, kad srutų kvapas sklinda iš netoli Šilutės esančio kiaulių auginimo komplekso.
Nebegalėdami apsikęsti, šilutiškiai skambina bendruoju pagalbos numeriu 112, rašo skundus NVSC ir tikisi, kad problema bus išspręsta.
Vyksta… trečiasis tyrimo etapas
Dėl itin nemalonių kvapų mieste kreipėmės valstybines institucijas. Iš pradžių į Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentą. Gavome atsakymą, kad kvapų kontrolę vykdo NVSC, tad visus klausimus turėtume teikti jiems.
Dėl srutų smarvės Šilutės mieste gavome ir labiau negu išsamų Šilutės NVSC skyriaus specialistės Agnės Paičienės paaiškinimą. Pasirodo, šiuo metu vyksta jau trečiojo etapo tyrimas. Specialistė komentavo, kad kvapų kontrolę gyvenamojoje aplinkoje NVSC vykdo pagal Kvapų kontrolės taisykles, patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro. Taisyklėse reglamentuota tvarka, kaip turi būti tiriami pareiškėjų skundai, susiję su kvapais. Skunde turi būti nurodyta daug įvairių aplinkybių: laikas, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias, laikas kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę. Ir tik jeigu pareiškėjo skunde yra pateikiama visa taisyklėse nurodyta informacija, pradedami… pirmojo tyrimo etapo veiksmai.
NVSC Šilutės skyrius gautą gyventojo skundą „Dėl mėšlo smarvės Šilutės mieste“ įvertino kaip atitinkantį nustatytus reikalavimus ir priėmė sprendimą dėl jo nagrinėjimo. Buvo sudaryta komisija, susidedanti iš Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos skyriaus, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos, Šilutės savivaldybės administracijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės skyriaus ir NVSC Šilutės skyriaus atstovų. Komisija, pasak A. Paičienės, vyko į pareiškėjo skunde nurodytą gyvenamąją aplinką ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietą. Toji vieta kol kas irgi negali būti atskleista esą todėl, kad tyrimas vis dar nebaigtas.
Šioje vietoje norime priminti, kad istorija tęsiasi ir šilutiškius piktina jau bene metus, ir visiems su ja susiduriantiems tas „taršos šaltinis“ ko gero seniai aiškus. Beje, jis įvardintas ir mūsų laikraščio pirmajame straipsnyje smarvės tema.
Pabaiga dar toli
„Patikrinimo metu komisija nustatė, kad jaučiamas kvapas gali būti siejamas su pareiškėjo skunde nurodyta ūkine komercine veikla.
Tada buvo pradėti antrojo etapo veiksmai, t. y. vadovaujantis taisyklių 10.1 papunkčiu visos minėtos kompetentingos institucijos vertino ar patalpos, kuriose vykdoma ūkinė komercinė veikla, naudojamos pagal paskirtį, ar jos atitinka nustatytus saugos ir paskirties reikalavimus, ar nėra technologinio proceso pažeidimų, ar komercinė veikla nepažeidžia atitinkamai ūkinei komercinei veiklai išdavusios institucijos licencijoje nustatytų veiklos vykdymo sąlygų, ar laikomasi tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų“, – rašoma toliau atsakyme.
Ir galiausiai verdiktas: „Kompetentingos institucijos nenustatė nurodytų pažeidimų“…
„Nenustačius pažeidimų NVSC Šilutės skyrius, vadovaujantis Taisyklių 12.1 papunkčiu, jau yra pradėjęs vykdyti trečiąjį kvapų kontrolės etapą. Šiuo kvapų kontrolės etapu, yra rengiamas „Mėginių kvapo koncentracijai/emisijos rodikliui nustatyti paėmimo planas, kuris pateikiamas Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. NVSC Šilutės skyrius, gavęs iš laboratorijos kvapo emisijos rodiklių taršos šaltiniuose rezultatus ar kvapo koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore skaičiavimo modeliavimo būdu gautus rezultatus, priims sprendimus“, – teigiama A. Paičienės atsakyme.
Pavargę nuo tokio sovietiškai biurokratiško atsakymo galiausiai tiesiai šviesiai klausiame A. Paičienės: tai kada gi pagaliau bus pabaiga?.. Tiesiog pabaiga ir švarus oras Šilutėje.
Ir sužinome, kad per savaitę laboratorijai bus pateiktos vietos, iš kurių turėtų būti paimti mėginiai. Tų mėginių bus paimta tikrai ne vienas, bet kada toji laboratorija atvyks į Šilutę, A. Paičienė irgi nežino. Mano, kad gal kelių savaičių bėgyje…
Žodžiu, greitos pabaigos smarvės istorijoje dar nelaukime. Išsiprašome tik tiek, kad apie tokio ilgo tyrimo rezultatus būsime informuoti.
Jaučiama ir degėsių smarvė
Šilutėje paskutiniuoju metu jautėsi dar vienas nemalonus – degėsių kvapas. Ypač jis buvo juntamas rytais, ir ypač stipriai – rugsėjo 15 dieną. Kad jaučia ir šią smarvę, nuo kurios įskausta galva, feisbuke patvirtino daugybė šilutiškių. Tiesa, ir šis kvapas buvo juntamas rytais, o dienos metu išsisklaidydavo. Beje, paskutiniuoju metu jis susilpnėjo ir nėra taip stipriai jaučiamas.
Daugelis galvojo, kad dūmų kvapas atėjo iš Kaliningrado srityje degančio Polesko durpyno, kuris yra už 50 km į pietus nuo Šilutės. Kiti gi tvirtino, kad smarvė ateina iš didžiausių kaminų savininko Šilutėje, treti spėliojo, kad naktimis kažkas degina bulvių ražienas ir pan.
NVSC specialistai komentavo, kad informacijos apie šią smarvę neturi.
Ar tai galėtų būti vėjo atneštas degančio durpyno kvapas, klausėme Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rimanto Mačijausko.
Anot jo, kad degėsių kvapas galėtų sklisti iš Kaliningrado srities, yra pasakos – dūmų kvapo iš tiek toli vėjas niekada neatneš. Šilutės PGT viršininkas galvoja, kad degėsių kvapas mieste gali jaustis nuo kaminų iš pastatų, kūrenamų krosnimis.
„Kai yra žemas slėgis, dūmai susispaudžia ir eina palei žemę. Slėgis žemiausias ir būna rytais. Dėl to tas kvapas ir jaučiasi, nes mūsų mieste yra daug kaminų“, – komentavo R. Mačijauskas, kuris kartais ir pats jaučia stiptų degėsių kvapą Knygnešių kvartale.