Visi sutinka, kad tvarkytis ten reikia, bet kol kas niekas jokių veiksmų nesiima. Didžiausia problema laikoma karo lauko kelią primenanti Sandėlių gatvė, tačiau teisiškai ji neegzistuoja kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, už kurį atsakomybė tektų vienam šeimininkui. Gatvė gabalėliais išdalinta tai privačiam verslui, tai valstybei, kuri žemę patikėjusi savivaldybei.
Dėl to jos tvarkymo klausimas stringa: teritorijoje įsikūrę verslai bendro sprendimo nepriima ir lauktų bent dalies paramos iš valdžios, o miesto pozicija tokia – šiuo metu Klaipėdoje yra ir svarbesnių darbų, nei remontuoti svetimą nuosavybę.
Lėtai atnaujinami ir prieš kelias dešimtis metų statyti pramoninės paskirties pastatai, dėl to vadinamoji bazė yra tikra miesto piktžaizdė.
Lūžta transportas
Didžiulėje teritorijoje tarp Šilutės plento ir Vilniaus plento, bevardės gatvelės bei vadinamojo auksinio trikampio šiuo metu veikia daugiau nei šimtas įmonių.
2013 metais tuometinė Klaipėdos smulkaus ir vidutinio verslo taryba kvietė verslininkus ir miesto valdžią sėsti prie bendro stalo ir iš esmės spręsti šią problemą, diskutuoti apie galimybes, kaip atgrasiai atrodančią miesto teritoriją paversti moderniu komercijos miesteliu.
Metai keitėsi, o bendras vaizdas teritorijoje – labai nežymiai, privažiavimai prie pastatų tokie duobėti, kad dažnas čia užsukęs sveiku automobiliu neišvažiuoja.
„Duobės tokios, kad jų nesimato, dėl to kartais automobiliai palieka duslintuvus. Važiuoti reikia, nes teritorijoje yra tokių verslų, kur kitur mieste jų nėra.
Ne iš malonumo čia važiuoja“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo verslininkas Romas, teritorijoje dirbantis nuo 1996 metų ir organizuojantis maisto produktų išvežiojimo paslaugą.
Tam pritaria ir teritorijoje elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklus valdančios bendrovės „Klasana“ vadovas Vytautas Buivydas.
„Klaipėdoje tokių prastų gatvių daugiau nėra. Atvažiuoja sunkvežimių vairuotojai iš užsienio, tai nėra kur akių dėti. Galite palikti ne tik be padangų, bet ir be ratų. Situacija tokia, kad miesto gatve jos pavadinti negalima.
Gaila žiūrėti, Vilniuje Šiaurės miestelis susitvarkė, Kaune – „Urmo“ bazė, bet ten viskas yra privačiose rankose. Šiauliuose panaši bazė buvo, ir ten teritorija dabar puikiai sutvarkyta“, – pasakojo V. Buivydas.
Nuo 1981-ųjų čia dirbantis ir teritoriją puikiai pažįstantis vyras „Vakarų ekspresui“ sakė, kad ne kartą ėmėsi savo iniciatyvos siekdamas telkti pajėgas dėl atsinaujinimo, tačiau iki šiol visos pastangos buvo bevaisės.
„Problemą vienaip ar kitaip bandome spręsti, bet, atvirai sakant, mums sekasi sunkokai“, – sakė V. Buivydas.
Abu vyrai sakė, kad vietos verslininkai savo pastangomis tik palopo gatves, tačiau tokios priemonės mažai gelbėja, nes dangą reikia remontuoti iš esmės.
Kas šeimininkas?
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, dalį valstybinės žemės Sandėlių gatvėje nuo 2024 metų patikėjimo teise valdo savivaldybė, yra suformuoti ir privatūs sklypai.
„Čia vieno šeimininko nėra, tai buvusios prekybos valdybos bazės privatizacijos padarinys - vieną sandėlį kelios firmos išsipirko, vienas toks nekilnojamasis turtas gali būti išdalintas keliems savininkams, kai kurie iš jų savo patalpose patys vykdo veiklą, kai kurie - jas nuomoja“, – sakė V. Buivydas.
Jo teigimu, dalies nekilnojamojo turto savininkai nuolat keičiasi.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šioje teritorijoje veikiančių verslininkų atstovai buvo vieni pirmųjų, kurie pas jį apsilankė užėmus miesto vadovo postą ir kalbėjosi, kaip pagerinti padėtį.
„Aš galiu pasakyti, kad ten situacija yra nepaprasta ir sudėtinga. Kalbant apie gatvę, jos perėmimą ir tvarkymą, tai kyla privataus turto paėmimo ir dar daug kitų klausimų, kurie yra neatsakyti.
Pagrindas yra nuosavybės klausimas, didžioji dalis – kiek aš gavau iš specialistų paaiškinimų – turto yra privataus verslo.
Nežinau, kokiomis sąlygomis jis perleistų nekilnojamąjį turtą: pastatus ar išsikišusias rampas?“, – kalbėjo meras.
V. Buivydas patvirtino, kad su miesto vadovu kalbėjosi apie tai.
„Kalbėjome su meru, buvo administracijos darbuotojai, uždavė mums namų darbų. Reikia detaliojo plano korekcijos, atskirti žemes ir pravažiavimo kelius ir perduoti savivaldybei suformuotą žemės sklypą, kad jame būtų kaip šeimininkai ir Sandėlių gatvę tvarkytų kaip ir bet kurią kitą miesto gatvę“, – sakė jis.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovo pavaduotoja Vida Kažuro taip pat sakė, kad, pagal organizacijos turimą informaciją, ne viskas priklauso nuo savivaldybės.
„Tvarkos ten reikia, bet pagal tai, apie kokias problemas kalbėjo mūsų rūmų nariai, dirbantys toje teritorijoje – ne viskas priklauso nuo savivaldybės, yra ir privatus valdytojas, kuris tą situaciją turėtų tvarkyti“, – „Vakarų ekspresui“ teigė V. Kažuro.
Ne prioritetas
Tačiau į mero pasiūlytą variantą problemą pradėti spręsti nuo teritorijos detaliojo plano korekcijos verslo bendruomenė reagavo be didelio entuziazmo – to panoro vos dešimtadalis įmonių, sako V. Buivydas.
„Elektroniniu paštu visiems buvo išsiųsti pasiūlymai – kaip ir ką darome su tuo keliu. Buvo paskaičiuota preliminari kaina, kad reikia organizuoti detaliojo plano korekciją, skirti tam lėšų. Iš 108 įmonių 17 atsakė teigiamai.
Kiti, matyt, laukia. Gal tai lietuviškas taupumas arba gudrumas - galvojama, kad reikia laukti nieko nedarant, kol kažkas kitas kažką padarys. Deja, taip nėra“, - kalbėjo V. Buivydas.
Tuo metu meras A. Vaitkus sako, kad tarp dabartinių miesto prioritetų nėra galimybės investuoti dideles sumas į privatų turtą.
„Mieste sprendžiami grandioziniai klausimai, tokie kaip mokyklų ir poliklinikų tvarkymas, o prioritetų sąraše kol kas nėra planų privatininkams sutvarkyti gatvę, kuria jie naudojasi savo veiklai. Būtų galima šį klausimą pristatyti Tarybai, koalicijai, bet labai abejoju, kad artimiausiu trejų metų laikotarpiu savivaldybė skirtų milijonines lėšas“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Kas ką siūlo?
Teritorijoje veiklą vykdantis Romas mano, kad kelias galėtų būti sutvarkytas bendromis miesto ir verslininkų pastangomis.
„Mano siūlomas modelis toks: sutiktume iki pusės kainos prisidėti, kad tik padėtų miestas. Arba pirma sutvarkyti, o vėliau sumą išdalinti visiems verslams pagal užimamą plotą, paliekant galimybę ją mokėti kas mėnesį. Irgi variantas“, – sakė smulkusis verslininkas.
V. Buivydas irgi pritaria tokiai idėjai: „Mes neatsisakome kažkokia dalimi prisidėti.“
Kita vertus, verslininkai kelia klausimą, ar nenusipelnė geresnių sąlygų mokėdami nemažus mokesčius.
„Aš surinkau informaciją – nors ne visi verslai ja pasidalijo, bet iš tų, kurie pateikė - tai mes matome, kad per metus sumokame apie 1,5 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio, kuris sudaro didžiąją dalį savivaldybės pajamų. Be to, dar keli šimtai tūkstančių eurų – žemės mokesčio. Todėl nemaža dalis verslininkų man užduoda atgalinį klausimą – o kas už tuos mokesčius teritorijoje padaryta? Nieko“, – kalbėjo V. Buivydas.
Mokesčius mini ir Romas: „Čia tiek pinigų sunešama, tokie mokesčiai, o nėra jokios grąžos.“
Jis „Vakarų ekspresui“ priminė bevardės gatvelės atkarpos šiauriniame teritorijos pakraštyje sutvarkymą – pasak vyro, savivaldybė ją išasfaltavo verslams pagrasinus, kad su visais mokesčiais persikels kitur.
„Daug kas pasakė – pereisim į Kauną ar kitur išeisim, mokesčius kitur mokėsime – vis tiek nepadedate. Tai sureagavo vos ne per naktį ir išasfaltavo“, - kalbėjo smulkusis verslininkas.
Meras A. Vaitkus sako, kad norėtų matyti ten geresnį vaizdą, tačiau mano, kad Klaipėdai daugiau dėmesio turėtų skirti centrinė valdžia.
„Žinoma, kad norėtųsi matyti ten geresnį vaizdą, kalbos nėra. Bet miestas visada atsiremia į tam tikras galimybes. Tai priklauso ir nuo valstybės, drįstu teigti, kad iš buvusios valdžios nemačiau tinkamo dėmesio mūsų miestui, kuris yra strateginės svarbos“, – kalbėjo meras.
Rankų nenuleis
Dažnai savo iniciatyva teritorijos tvarkymo klausimus keliantis V. Buivydas sako tikįs, kad reikalai pajudės gerąja linkme, jam susidarė įspūdis, kad dabartinė miesto valdžia linkusi padėti spręsti įsisenėjusią problemą.
„Turime kažkaip sutvarkyti tą negražų miesto kampelį, aš jaučiu ir kitokį mero požiūrį. Turėtume tą reikalą išjudinti, kad gėda nebūtų. Nepuošia toks vaizdelis mūsų miesto, nepuošia. Kas daro, rankų nenuleidžia – vienaip ar kitaip, griūdamas, bet savo tikslą ir pasiekia“, – kalbėjo ilgametis darbuotojas.
Smulkusis verslininkas Romas irgi mano, kad ateityje pavyks susitvarkyti.
„Kas tvarkosi, tas ir susitvarko. Niekas nesidaro tik tada, kai nieko nedarai“, – teigė vyras.