Apie tai buvo kalbėta šią savaitę vykusiame Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje. Jame buvo pristatyta BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ užsakymu atlikta Danės upės valdymo modelio studija, kainavusi 5 tūkst. eurų. Ją atliko Baltijos ekonomikos ir technologijų institutas ir pristatė tris galimus variantus.
Vis dėlto daugelis komisijos narių ir posėdyje dalyvavusiųjų buvo už tai, kad nereikėtų rinktis dviejų utopinių variantų. Vienas jų – perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, jeigu ji taptų akcine bendrove. Pačiai direkcijai tai atrodo neįmanoma. Pastaruoju metu ji kaip tik perduoda miestui uosto nenaudojamas krantines. Kitas – Danės upėje veiklos reguliavimą ir priežiūrą pavesti Vidaus vandens kelių direkcijai. Tačiau ji rūpinasi tik valstybinės reikšmės keliais. Trečiasis variantas – koordinuoti turėtų arba jau esanti arba naujai įsteigta Savivaldybės įmonė.
Daugelis pasisakiusiųjų buvo už tai, kad būtų peržiūrėti „Klaipėdos paplūdimių“ įstatai, praplėstos funkcijos, ir ši įmonė, jau turinti Danės vandens kelio ir laivų švartavimosi priežiūros patirties, galėtų tapti tuo koordinatoriumi.
Įmonės vadovas Olegas Mariničius taip pat mano, kad tai turėtų daryti Savivaldybės įmonė. Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis mano, kad reikia kalbėti ne tik apie Danės upę, bet kur kas plačiau, apimant ir kitus miestui priklausančius vidaus vandenis ir krantines. Juo labiau jeigu miestui būtų perduota Senoji prieplauka ir jos krantinės. Tačiau, jo manymu, nedideli projektėliai gali būti įgyvendinami jau dabar.
Posėdyje aptarti ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pateikti 17 pasiūlymų, ką reikėtų padaryti, kad upė būtų labiau įveiklinta. Žinoma, jie nepagrįsti ekonominiais paskaičiavimais. Apie juos jau rašyta „Vakarų eksprese“.
Kai kurie punktai jau įgyvendinami, kitais ruošiamasi užsiimti. Pasak O. Mariničiaus, yra numatytos 6 vietos Klaipėdoje, kuriose galėtų būti įrengtos pontoninės prieplaukos dar šiais metais. Peržiūrimos laivų švartavimo, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietos, kad būtų saugios. Ženklinimo schema jau parengta. Paklaustas, ką manąs apie vandens dviračių iškėlimą į kitą vietą, O. Mariničius atsakė, kad Danės upėje turi vykti įvairi veikla, ne tik irkluotojų treniruotės.
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinasis vadovas Andrius Samuilovas informavo, kad iš esmės paleisti kursuoti autobusą Danės upe nebūtų sudėtinga. Būtų skelbiamas konkursas, kas imtųsi tokios veiklos, nustatoma bilieto kaina, parengiama sąmata ir startuojama, o tada sprendžiami ir kiti klausimai. Žinoma, tas autobusas tikrai nebūtų konkurentas visuomeniniam transportui turint omenyje susisiekimo greitį. Jis plauktų, galima sakyti, rekreaciniu maršrutu ir sustotų tam tikrose stotelėse. Žinia, greitis Danės upėje ribojamas. Abejojantiems dėl gylio O. Mariničius atsakė, kad plaukiant laivu su echolotu iki pat Tauralaukio tilto buvo rodomas 1,1 metro gylis.