Apie 80 hektarų ploto Šauklių riedulyne, manoma, yra apie 300 tūkst. kubinių metrų įvairaus dydžio riedulių – nuo 0,3 iki 1 metro skermens, tačiau yra ir didesnių, siekiančių 3 metrus.
Salantų regioninis parkas informuoja, kad apie 44 proc. riedulių yra atslinkę iš Švedijos, apie 35 proc. – iš Alandų salų ir Baltijos jūros, o likusieji – iš Suomijos ir Botnijos įlankos dugno. Dauguma riedulių – granito atmainos. Kai kur tarp akmenų, drėgnesnėse vietose, žydi retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys.
Galima rasti informacijos apie pasakojamą legendą, jog tie dideli akmenys – tai švedų kariuomenė, kuri labai seniai užpuolusi mūsų kraštą, o pagonių dievai nubaudę užpuolikus ir pavertę juos akmenimis. Esą švedai klūpėsią čia sulinkę amžių amžius, kol jų viršūnės nepražydės.
Einant įrengtu pažintiniu taku labai daug riedulių nepamatysite – jų šiek tiek yra takelio pradžioje. Toliau teks gėrėtis augalija – riedulyne veši įspūdingas kadagynas. Kadagiai čia išauga net iki 5-6 metrų aukščio.
Prieš 50 metų, 1971 m., riedulynas buvo paskelbtas valstybiniu geologiniu draustiniu, čia negalima ūkinė veikla. Vis dėlto teritoriją reikia prižiūrėti, kad neaugtų per daug nepageidaujamų krūmų ir žolių. Tam buvo pasitelkti muflonai – šalčio nebijantys kalnų avinai. Jie riedulyne apgyvendinti 2015 metais. Muflonai ganosi visoje riedulyno teritorijoje, tačiau juos pamatyti yra itin sudėtinga, nes jie labai baikštūs.
Dėl muflonų saugumo riedulyno teritorija aptverta, į aptvarą galima patekti specialiai tam įrengtais laiptais. Nusileidus laipteliais prasideda apie 2 kilometrų ilgio pažintinis pėsčiųjų takas. Einant taku galima pamatyti ir įvairių vabzdžių, pasiklausyti paukščių. Jei diena šilta ir saulėta, žiūrėkite po kojomis – ant medinio tako mėgsta šildytis driežiukai. Maždaug tako pusiaukelėje įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis. Į jį įlipus atsiveria įspūdinga kadagyno panorama.