Tačiau mes važiuojame. Ir ne tik mes, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai ir net kolegos iš regioninės televizijos ieško kelio į iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantį kaimą.
Kelionės tikslas – Deglėnų centre esanti parduotuvė. O jei tiksliau – prie pat jos gyvenančios Ramunės Morkevičienės sodybos tvora, priešais kurią, vos pasaulį uždengia sutemos, įsižiebia įstabi kalėdinė iliuminacija – pasakiškas miškas su įvairiausiais gyvūnais.
Mintis sukurti išskirtinę dekoraciją kilo Ramunei, o įgyvendino ją kartu su kaimynais Trečiokais.
Darbai vyko du savaitgalius.
– Susirinkome visi – mes, kaimynai, mūsų ir jų vaikai. Vieni paišė, kiti pjovė, treti dažė. Dažymas truko tris dienas. Daržinėje, kur vyko visas procesas, – šalta, tad dažai džiūvo nenoriai. Teko jungti elektrinius šildytuvus. Apšvietimą sumontavo mano vyras Arūnas ir kaimynas Gintaras, – pasakoja Ramunė.
Kaimynų kūrinys buvo pastatytas ir įjungtas praeitą savaitgalį.
– Paskelbėme apie tai feisbuke ir prasidėjo… Ėmė skambinti, rašyti tiek pažįstami, gyvenantys toliau, tiek vietiniai. Pasipylė pagyros ir sveikinimai. Galvojome apie dekoraciją sau, bet netikėtai tai tapo visų Deglėnų puošmena.
Paskatinti sėkmės kaimynai jau galvoja apie savo spontaniško projekto išplėtimą kitais metais.
– Ar taip bus iš tiesų, dar negaliu garantuoti šimtu procentų, tačiau laisvos vietos prie tvoros dar yra, – šypsosi deglėnietė.
Moteris tikina, jog kalėdiniopuošimosi liga neserga. Namuose puošiama eglė, švenčių laikotarpiu įžiebiamos ant pirties fasado pakabintos elektrinės girliandos, kieme įvairiaspalvėmis lemputėmis šviečia prieš tris dešimtmečius vyro iš Anglijos parvežtas besmegenis.
– Mintis pasipuošti naujomis dekoracijomis kilo spontaniškai ir aš labai džiaugiuosi, kad kartu su kaimynais pavyko ją realizuoti.
Gamtos oazė
Estetiškai padaryta kalėdinė dekoracija tik dalis grožio. Už aukštos medinės Morkevičių šeimos tvoros – nuostabi gamtos oazė. Ir nors viskas skendi sniego pataluose, dešimtys preciziškai įvairiomis formomis nugenėtų krūmų išduoda, jog čia gyvena aplinkos grožiui neabejingi žmonės. Kad ši prielaida ne iš piršto laužta, išduoda ir ant namo fasado kabanti gražiausios sodybos apdovanojimą žyminti lentelė.
Visa tai – Ramunės mamos Elenos Matulevičienės darbas ir aistra.
– Kai pradėjau čia gyventi 2000 metais, taip ir sodinu. Didžioji dalis augalų pirkta dar už litus. Kiek jų? Kelis kartus bandžiau skaičiuoti, bet vis pametu skaičių, – juokiasi ponia Elena.
Kaip pasakoja Ramunė, mamai labai patinka rododendrai, augina hortenzijas, turi daugybę įvairių rūšių lelijų bei dar kelias dešimtis įvairių krūmų, gėlių, dekoratyvinių medžių bei žolynų.
Svarbiausias Kalėdų ritualas
Ramunė Morkevičienė veda „Body flex“ treniruotes, užsiima baldų valymu. Kartu su vyru Arūnu užaugino ir į pasaulį išleido dukrą bei sūnų. Senelius džiugina vienas anūkas. Šios Kalėdos šeimai paženklintos ypatingu laukimu – pakeliui į šį pasaulį dar vienas vaikaitis.
– Vaikai daug metų gyveno užsienyje. Jų labai trūko. Buvo tuščia. Nors per šventes ir nuvažiuodavome pas juos, bet… Prieš karantiną abu grįžo į Lietuvą. Dabar svarbiausias kalėdinis ritualas per šventes susirinkti visiems į būrį. Koks bus pagrindinis Kalėdų patiekalas? Daug metų buvo žąsis. Dabar sūnus tapo dideliu grilio entuziastu, tai, matyt, nustebins kuo nors keptu ant žarijų.
Tarp žmogaus ir valdžios
Ramunė Morkevičienė visiškai neseniai buvo išrinkta Deglėnų seniūnaite.
– Didelio noro eiti šias pareigas neturėjau, kita vertus, labai aiškiai suvokiau, kad kažkas turi imtis šio darbo, todėl sutikau.
Seniūnaitis – tarpininkas tarp žmogaus ir valdžios. Kokie didžiausi Deglėnų skauduliai?
– Kelias. Susisiekimas didžiausia čia gyvenančių žmonių problema. Su kaimynais galvojame įkurti saugios kaimynystės gatvę. Jau surinkome reikiamus dokumentus. O įprastai – ar kokia lempa gatvėje perdega, aš šiaip koks rūpestis – žmonės perduoda man, o aš skambinu seniūnui.
Ramunei nesvetimi ir vietos bendruomenės reikalai.
– Šeštadienį įžiebsime kalėdinę Deglėnų eglę. Bus Kalėdų Senelis, snieguolė. Atvažiuos mūsų visų renginių bičiuliai ir rėmėjai – Jakubonių medžiotojų būrelis, kurio nariai susirinkusiuosius žada vaišinti dešrelėmis su kopūstais. Pakvietėme daugiau nei 20 vaikų ir labai tikimės, kad subjurę orai nesugadins gražios šventės.
Paklausta, kuo ypatingi Deglėnai, moteris ilgai negalvoja.
– Kažkas galbūt pasakys, jog tai užmirštas kraštas su baisiais keliais, kur gyvena tik senyvo amžiaus žmonės. O man čia patinka. Ramu, geri žmonės, nėra bruzdesio, skubėjimo. Jaunimo iš tiesų nedaug, bet mes visais būdais stengiamės jį pritraukti ir įtraukti į bendruomenės veiklą.
Su kokiomis mintimis Ramunė pasitinka 2024 metus?
– Sau ir šeimai, o ypač ateinančiai naujai gyvybei noriu palinkėti sveikatos. O kaimui – ramybės, sutelktumo, susikalbėjimo. Vienybės keliant Deglėnus kuo aukščiau ir neleidžiant jiems numirti.