Tvarkybos darbai (restauravimas, remontas ir avarijos grėsmės šalinimas) buvo priimti dar pernai lapkritį, o šiemet liepos 16 dieną malūnas oficialiai ir iškilmingai atidarytas. Pasidžiaugti tokia gražia akimirka suvažiavo ir institucijų, ir vietos žmonės, kurie dar matė ir malūno klestėjimo, paskui nykimo metu, rašoma Kultūros paveldo departamento tinklalapyje.
Ant kalvos šalia Vištyčio, kur susikerta svarbūs apylinkių keliai, vėjo malūną 1925 metais pastatė užsispyręs sūduvietis Jonas Kanapkis. Prie šio technikos stebuklo tarpukariu išsirikiuodavo eilės vežimų, laukiančių susimalti grūdų. Sovietmečiu malūnas buvo nacionalizuotas, nuimti jo sparnai, įstatytas elektrinis variklis, kuris malė kolūkio grūdus. J. Kanapkiui tai buvo skaudus periodas. Supykęs jis net sudegino malūno sparnus. 1978 metais malūne buvo atidarytas etnografinis muziejus, veikęs iki 1992 metų. Tuomet vištytiečių surinkti eksponatai išvežti į Vilkaviškio krašto muziejų, o malūnas kartu su malūnininko namu grąžintas savininkams, kurie ilgą laiką nerado lėšų malūno tvarkybos darbams.
Vištyčio simbolis
2015 metais Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos ir asociacijos „Sūduvos kultūros fondas“ lėšomis buvo atlikti malūno architektūros, medienos ir konstrukcijų tyrimai ir jų pagrindu parengtas tvarkybos darbų projektas. 2018 metais Vilkaviškio rajono savivaldybė rado finansinių išteklių malūno nupirkimui. Kai malūnas atsidūrė savivaldybės rankose, darbai galėjo suktis toliau. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos tvarkybos darbams skyrė lėšas, gautas iš ES struktūrinių fondų, o Vištyčio regioninio parko direkcija prisiėmė atsakomybę už sutvarkyto vėjo malūno panaudojimą. Buvo pasirašyta trišalė sutartis ir 2019 metų pradžioje pagaliau pradėti malūno tvarkybos darbai.
Kaip malūno atidarymo šventėje sakė Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas, malūno prikėlimas antram gyvenimui buvo savotiškai užprogramuotas: dar veikiantis jis gyvas vietinių žmonių atminty, o jo atvaizdas su besisukančiais sparnais jau seniai piešiamas Vištyčio regioninio parko logotipe. Tad regioninio parko garbės reikalas buvo daryti viską, kad malūnas atgytų ir taptų dar vienu svarbiu ir turistų lankomu krašto kultūros paveldo objektu. Malūno viduje – autentiška įranga, bus rengiamos edukacijos, malūnas atvertas lankymui.
„Muziejaus vertė – kraštovaizdžio, technologinė, architektūrinė, istorinė, o vietos žmonėms ir emocinė, kelianti sentimentalius prisiminimus, – yra neįkainojama. Vietos žmonės, menantys tarpukarį, apie malūną yra sakę, kad tai buvo jų maitintojas. O malūno savininką J. Kanapkį, neturtingą, našlaitį, vadino užsispyrusiu Sūduvos krašto vaikiu, kuris Lenkijoje atitarnavęs prie vandens malūnų, sugrįžęs į savo kraštą sugebėjo įgyvendinti savo svajonę, - pasakojo Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rimutė Gagienė. – Malūną jis statė kaip tik tuo metu, kai kūrėsi, stiprėjo laisva Lietuva, kai visi buvo pilni entuziazmo ir užmojų.“
Pasak kultūrologės, Vištyčio vėjo malūnas nėra vien technikos paminklas, jis yra ir Vištyčio krašto simbolis, atspindintis žmonių siekius, tą pakilimo bangą, kuri apėmė Nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą.
Išlaikytas autentiškumas
Malūno tvarkybos darbai buvo atlikti pagal VĮ „Lietuvos paminklai“ architektės Ievos Vilytės parengtą Vištyčio vėjo malūno tvarkybos darbų projektą. Tvarkybos darbais išsaugotas malūno autentiškumas ir sutvarkytos visos malūno vertingosios savybės. Restauruoti malūno pamatai, remontuotos ir restauruotos sienų ir stogo konstrukcijos, perdangos sijos, kepurės ir sienų medinės lentelės. Pagal ikonografiją atkurti malūno sparnai, restauruota , vadinamoji vėjų rožė, kraipanti sparnus, taip pat visi stalių gaminiai, išlikę kaltinio metalo durų vyriai, sparnų „ketaus galva“ ir sukimo ratas. Aplink malūną įrengta nuogrinda, elektros instaliacija, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos, žaibosaugos sitema. Taip pat išsaugota ir restauruota išlikusi autentiška inžinerinė ir technologinė įranga.
Kaip sakė UAB „Vilkasta“ vadovas Aloyzas Beržanskis, dirbant šiame malūne teko pamiršti visus modernius įrankius ir pasiimti tokius, kokiais žmonės dirbo seniau – plaktukus, pjūklus, kirvius.
„Su tais įrankiais dirbome prižiūrimi ir Kultūros paveldo departamento, ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistų. Dabar mūsų įmonė gali didžiuotis tokiu unikaliu objektu, - sakė A. Beržanskis. – Ypač norėčiau išskirti darbų vadovą Rolandą Kepenį, kuris studijavo brėžinius, gilinosi į malūno veikimo principus, apskritai malūnų architektūrą. Malūno sparnai šiuo metu yra užtvirtinti, tačiau Rolandas žino, ką reikia atjungti, kad jie suktųsi.“
„Kartais žmonės būna nepatenkinti, kad mes, paveldosaugininkai, daug reikalaujame, tačiau kai rezultatas būna geras, kai pavyksta išsaugoti objekto autentiškumą, džiaugiasi visi“, - sakė KPD Marijampolės skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Kryžanauskienė.
Vėjo malūnas pritaikytas lankymui ne tik kaip muziejus, tai kartu ir apžvalgos bokštas. Užlipus į malūno viršų, atsiveria nuostabi Vištyčio miestelio ir kraštovaizdžio panorama. Išsaugotame ir restauruotame malūne bus vykdoma kultūrinė veikla, vyks kultūros paveldą populiarinantys renginiai. Įgyvendintas projektas taip pat aktualizuoja medinio paveldo, kaip sudėtinės ir pačios trapiausios Lietuvos architektūrinio paveldo dalies, turinčios gilias lietuvių liaudies amatų ir statybos tradicijas, vertę. Vištytis šiemet švenčia savo 450 metų jubiliejų. Malūno atkūrimas – puiki dovana Vištyčiui.