Dar prieš 1700 metus, kai miškai aplink Višakio Rūdą priklausė Sapiegoms, Sapiegų miško eigulys, ilgiau užtrukęs Prūsokų kaime, tamsoje ėjo namo. Beeidamas paklydo. Patraukė tiesiai per pelkę. Brisdamas sušlapo kojas. Laimingai parėjo namo, išsimiegojo. Rytą nuėmė tvarščius nuo skaudamos kojos, kuri jau keletą metų buvo žaizdota, nepagydoma. Pamatė, kad žaizda nubalusi, sumažėjusi. Eiguliui šovė į galvą mintis, kad žaizdą bus paveikęs pelkės vanduo. Jis nuėjęs prie pelkės, nusileidęs nuo smėlėto kranto, dairėsi, kur patogiau prieiti, ir pamatė visai netoli kranto iš dugno srovenantį mažytį šaltinėlį. Žmogus pamanė, kad geriau žaizdas plauti švariu vandeniu. Nuėjo, nusiplovė. Taip jis padarė keletą kartų, ir žaizdos užgijo.
Yra ir kitas pasakojimas. Seniai seniai iš kažkokio karo grįžo aklas kareivis. Gerai nematė kelio, tai ėjo kur pakliuvo. Keliavo keliavo žmogus, pailso, pavargo, visas sušilo, ištroško, sumuręs atsisėdo ant kupsto pailsėti. Besiilsėdamas išgirdo upelį čiurlenant. Keleivis nuskubėjo į tą garsą. Priėjęs rado čiurlenantį šaltinėlį. Atsigėrė, atsigaivino, nusiplovė nuo veido kelio dulkes ir nereges akis nusiplovė. Staiga praregėjo. Žmogus puolė ant kelių, pradėjo melstis, dėkoti Dievui už tokią didelę laimę. Tada pasirodė jam švenčiausioji Mergelė Marija ir liepė apie tai pasakoti žmonėms.
Šaltinėlio kompleksą sudaro dvi koplyčios: viena viršuje, ant kalno, antra apačioje, pakalnėje, ant šulinėlio, iš kurio semiamas vanduo, juo prausiamasi plaunamos skaudamos vietos. Ant kalno pastatyta koplyčia iš pirmosios bažnyčios likusių rąstų. Čia per atlaidus laikomos šv.Mišios, vykdavo gegužinės pamaldos.
Miško pakraštyje prie šventu laikomo ir turinčio gydomųjų galių Šaltinėlio ir medinės koplytėlės įrengta stovyklavietė. Tai Višakio Rūdos kaimo vasaros švenčių ir kitų masinių susibūrimų vieta. Stovyklavietėje gausu įvairių lauko baldų, pastatyta stoginė nuo lietaus, yra laužavietė, aikštelę galima panaudoti žaidimams, pasistatyti palapines.