– Terese, papasakok apie savo namus – kokie jie?

– Esu iš Skersabalių kaimo, tik niekas nesupranta, ar jis pirmas, ar antras. Kai tėvams ateina kvietimai balsuoti, tai vienas kvietimas siunčiamas į pirmą kaimą, kitas – į antrą, o abu susitinka toj pačioj stuboj.

Gyvename rimtame vienkiemyje – nuo pagrindinės gyvenvietės iki mūsų reikia važiuoti apie kilometrą, artimiausi kaimynai, einant sparčiu žingsniu, gyvena už 12 minučių kelio. Kartais atstumus matuojame ir dainomis – sakome, padainuok tris dainas ir nueisi.

Namie gyvename ūkiškai, turime daug gyvulių: karvių, kiaulių, vištų, avių. Turime ir penkis arklius, ir tai žmones nustebina labiausiai. Tačiau mes juos laikome ne dėl grožio, o dėl darbo.

Kad mano tėviškė yra autentiška ir mūsų gyvenimas yra kitoks negu kitų žmonių, aš supratau tik tada, kai išvažiavau studijuoti į Vilnių. Iki tol man atrodė, kad visi taip gyvena, visi taip šneka.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)