Daugėja vaikų
„Šventoji auga, gražėja, plėtojama miestelio infrastruktūra, vystomi nauji projektai, gerinantys žmonių gyvenimo sąlygas ir atveriantys naujų darbo vietų perspektyvas (uosto rekonstrukcijos darbai, naujų poilsinių, prekybos centrų statybos perspektyvos), sąlyginai neaukštos būstų kainos miestelio prieigose. Čia pigiau įsigyti butą ar net namuką Būtingėje, palyginti su Palanga. Pamažu žmonės iš naujo atranda ramybės ir privatumo išskirtinumą jūros ir miško harmonijoje. O atstačius Šventosios uostą, manau, miestelis dar labiau vystysis ir taps dar didesniu traukos centru, juk kiek Lietuva turi to pajūrio, tad jį ir vertiname, – su „Palangos tiltu“ pastebėjimais baigiantis 2018-iesiems dalijosi Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valda Šarkienė, pateikdama ir iškalbingus skaičius. – Mokykloje šiemet turime rekordinį pirmokų skaičių – net 22, kai visuomet jų būdavo iki 10-ies, esame turėję ir vos 8 pirmaklasius. Po truputį miestelyje daugėja gyventojų, sugrįžta emigrantai. Manau, juos traukia miestelio ramybė, grynas oras. Daugelis gyvena čia, o dirba Klaipėdoje“.
Direktorei antrino ir lopšelio-darželio „Sigutė“ auklėtoja Aušra Toliušienė, atliekanti įstaigos direktoriaus funkcijas: „Iš tiesų pastaruosius kelerius metus iš eilės jaučiame vaikučių padaugėjimą darželyje. Pernai į mokyklą išleidome 20 darželinukų, šiemet iš viso turime 18 naujų vaikučių. Daug šeimų grįžta iš užsienio, čia gyventi parvažiuoja iš Kauno, Vilniaus. Tenka pakalbėti su tėvais. Jie didmiestyje važinėdami dideliais atstumais į darbus, vaikus vežiodami į ugdymo įstaigas dar labiau pavargsta, nei iš Šventosios vykdami į darbovietę Klaipėdoje“.
Miestelyje tris dešimtmečius gyvenanti moteris mato, kaip gyvenvietė keičiasi tiesiog jos akyse: „Labai daug žmonių nusipirko namus, pasistatė naujus Būtingės soduose. Kiek daug statybų čia vyksta pačioje Šventojoje, kiek pristatyta naujų namelių, kotedžų! Ir vien per pastaruosius dvejus-trejus metus. O kalbant apie uostą, nenorėčiau patikėti, kad kas pasikeis vien jį atstačius. Tačiau jeigu kartu su uostu atsiras naujų pramogų, bus sutvarkyta infrastruktūra, tuomet taip, be abejo, Šventoji dar labiau trauks žmones“.
Atsikėlė prieš metus
Žurnalui „Lietuvos pajūris“ pavyko pašnekinti iš Vilniaus į Šventąją atvykusią jauną šeimą, auginančią pustrečių metukų trynukus. Kas gi jaunus žmones atviliojo į atokią pajūrio gyvenvietę, vietinių netgi pramintą Palangos pamote? „Čia atsikėlėme prieš nepilnus metus, – pasakojo Raimonda Faidušienė. – Mano gimtinė – Klaipėda, o kas užauga pajūryje, jiems jūros labai trūksta. Be to, mama Šventojoje turi būstą, tad visa tai irgi turėjo įtakos apsisprendimui. Tačiau labiausiai šį žingsnį nulėmė vaikai. Ne vienerius metus pragyvenusi Vilniuje tikrai nesigailiu, kad čia įsikūrėme. Čia tvyro tokia ramybė! O Palanga vasarą per daug apkrauta“.
Išgirdusi klausimą apie planuojamą uosto atstatymą, moteris nusikvatojo: „Mano buvusi darbovietė „Sweco Lietuva“ ir rengė uosto atstatymo projektą. Pati prie jo neprisidėjau, jį rengė kolegos inžinieriai, pati esu aplinkosaugininkė. Ir labai tikiu, kad projektą pavyks įgyvendinti, čia įrengti patogią infrastruktūrą. Tad gal ir galima sakyti, kad išvykusi čia gyventi nėjau į visišką nežinią. Manau, kad atgimęs uostas tikrai pakeis Šventosios įvaizdį. Mes jūros turime ne tokį didelį lopinėlį: Giruliai, Melnragė, Palanga, Šventoji. O Šventojoje pajūris netgi patrauklesnis, nes čia jūra arčiau. Ir čia visur aplink miškai. Didelis miestelio privalumas – viskas ranka pasiekiama“.
Atsikėlė iš Kauno su paaugle dukra
Prieš trejus metus iš Kauno į Šventąją atsikėlė Dalia ir Rolandas Zokai. Tada jauniausioji jų dukra buvo keturiolikos. „Kaune pragyvenome daugiau nei dvidešimt metų, – pasakojo Dalia. – Vyresnieji vaikai užaugo, jie Kaune ir pasiliko, norėjosi pokyčių, svarstėme, kur pirktis naują būstą. Pasirinkome Šventąją, nes čia turtas – kartu ir investicija. Aš čia užaugau, tad tarsi grįžau pas mamą. O vyras – iš Šakių, tad mums iš paskos ir jo mama atsikraustė“.
Moteris atviravo, kad iš pradžių buvo sunkiau jų paauglei dukrai, nors didelių prieštaravimų ir neišreiškė. „Iš pradžių ji galbūt ir neįvertino didelių pokyčių, tad šoką jai teko patirti, buvo sunkoka, bet priprato. Ji jau pažįsta ir visus šventojiškius, net mudu su vyru ne visus žinome, – šypsojosi D. Zokienė. – Niekada iš jos neteko išgirsti, kad norėtų sugrįžti į Kauną“.
O ar čia netrūksta pramogų, veiklos buvusiems kauniečiams, ypač – paauglei?
„Žmonės dažnai skundžiasi, kad Šventojoje nėra ką veikti, bet ir mums, kai gyvenome Šilainiuose (Kauno mikrorajonas, – aut.), niekas ten pramogų neorganizuodavo. Šventojiškiai labai nori to išskirtinio dėmesio, gal taip yra likę nuo tų laikų, kai gyvenvietė buvo atskirta nuo Palangos. Ir meras visuomet savo kalbose kreipiasi į palangiškius ir šventojiškius. Aš asmeniškai to neišskirčiau. Šventoji – Palangos mikrorajonas. Ir nė viename dideliame mieste niekas neorganizuoja specialių pramogų atskiriems mikrorajonams, nebent vietos bendruomenė pati ką nors susigalvoja. Kita vertus, mes ir nesame itin dideli pramogautojai, labiau – namisėdos“, – kalbėjo Dalia.
Vardindama pajūrio gyvenvietės privalumus, šventojiškė palygina ir keliones į darbą. Dalia dirba Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose, Rolandas – Palangos oro uoste.
„Kaune abu su vyru dirbome centre, tad laiko nuvykti į darbą sugaišdavome daugiau nei čia. Vyras dar išvykdavo anksčiau, tad išvengdavo pikų, o man lemiamos būdavo 5 minutės. Dabar Kaune eismas dar intensyvesnis. Dažnai ten tenka lankytis, nes ten gyvena vyresnieji vaikai. Iš Kauno grįžtame pavargę, net atsidūstame, kaip gera čia, kaip ramu, grynas oras. Dabar mums didžiausia problema, kur atostogauti. Nes anksčiau atostogaudavome Šventojoje“, – sakė pašnekovė.
Kad Šventoji dar labiau atgis atstačius uostą, moteris neabejoja, tačiau atkreipia dėmesį, kad miestelis jau ir dabar yra gyvesnis nei jos vaikystės laikais: „Mums augant, rugpjūčio 30-ąją Šventojoje galėdavai sutikti du žmones, o dabar, kai tik geresnis oras, žmonių pilna pajūryje. Ir daug kauniečių, vilniečių čia prisipirkę butų“.
Šaržų piešėja ramybę atrado Šventojoje
Kauno pankų motina vadinta laisvoji menininkė ir renginių organizatorė Agnė Dragūnaitė, prieš penkerius metus laikinąją sostinę išmainiusi į Šventąją dėl sūnaus, taip pat džiaugėsi miestelio ramybe ir praėjusių metų gale ieškojo dar didesnės – Drumulių kaimelyje jau įsigijo sklypą moliniam namukui.
„Mačiau, kaip miestas gadina vaikus, jaunus žmones su vakarietiškąja kultūra, visais tais MacDonaldais, popkornais, ginklų prekyba net 7 klasės mokiniams pateikiant katalogus, su visais tais narkotikais, ir su valstybinių institucijų požiūriu į žmogų kaip į eilinį statistinį vienetą. Čia, pajūryje, žmonės visai kitokie!” – sakė menininkė.
Šventojiškiams ir miestelio turistams bent jau „iš matymo“ pažįstama Agnė prie restorano „Paršelio rojus“ du dešimtmečius kiekvieną vasarą piešia praeivių šaržus, ne sezono metu užsakymus priima internetu. Taip ir buvo iki 2013-ųjų: vasarą – Šventojoje, kitu metu – Kaune.
Ji pasakojo ne tik apie savo pomėgį piešti šaržus, bet ir apie ne vieną surengtą personalinę parodą, apie išskirtinius savo pačios organizuotus sūnaus gimtadienius, paverstus riterių turnyrais, apie daugybę gražių svajonių. Palangos kultūros ir jaunimo centro vadybininkės Monikos Jarulytės vadinama tarpdisciplinine menininke Agnė sako neišbandžiusi savęs, ko gero, tik teatre.
Pokyčiai akivaizdūs
„Jaučiasi Šventosios pokyčiai, – sakė nuo gimimo Šventojoje gyvenantis Valdis Skudikis. – Miestelis puošiasi, gražėja, vyksta statybos. Anksčiau čia nieko nevyko, Šventoji buvo gal net ne Palangos, o net valstybinė gėda. Dar turės praeiti kažkiek laiko, kol pasikeis čia besiilsinčių žmonių kontingentas, kol išnyks tie siaubingi namukai. Gal kažkokia dalis jų ir galės likti, kad būtų kaip atrakcija, kažkuo primenanti Grūto parką, bet tik maža dalis. Nes Šventoji – per gera vieta pigiam turizmui, o uostas tikrai bus reikalingas didesnių pajamų turistams. Ir labai džiaugiuosi, kad išparduoti „Elijos“ butai“.
„Neabejoju, kad Šventoji turi perspektyvų, ypač, kai daugybę metų nieko čia nebuvo daroma, – teigė ir visuomenininkas šventojiškis Domininkas Jurevičius. – O dabar kiekviename žingsnyje matyti pokyčiai. Nebestovi tuščia „Elija“. Šalia jos turėtų atsirasti pramogų parkas. Ošupio take išparduotas visas kotedžo kompleksas. Turime nuostabų pliažą, puikią, nenualintą gamtą. Ir po truputį atvažiuoja naujų žmonių. Ir pagrindinis atvykusiųjų klausimas visada būdavo: „Ką jūs čia darote žiemą?“ O žiema – nuostabiausias laikas Šventojoje! Darbui su savimi, meditacijai, knygoms. Šventąją labai lengva ir paprasta įsimylėti“.
Gali kilti ir turto kainos
Nekilnojamo turto agentūros „Vakarų NT“ vadovas Egidijus Valčiukas samprotavo, kad jeigu uostą iš tiesų atstatys, įrengs bent kažkokią infrastruktūrą aplink jį, padaugės jachtų, tada Šventoji pagyvės.
„Ir nekilnojamojo turto kainos tikrai neturėtų kristi į apačią, o priešingai – netgi kažkiek kilstelėti. Jau šiuo metu čia vyksta naujų statybų, nors kainos ir judėjimas vis tiek didesnis Palangoje. O jeigu paklausa didės, tuomet ir sklypų, būstų kaina kils“, – svarstė Egidijus.
Anot jo, žmonėms, norintiems bet kur įsikurti, ne tik pajūryje, visų pirma aktualiausia – darbas. „O vaikus auginti Šventojoje – idealu, tik dėl užklasinių veiklų tektų juos vežti į Palangą. Vis dėl to, kalbant apskritai, ir pačioje Palangoje 80 procentų pirkėjų turtą perka ne gyvenimui, o poilsiui. Dėl to, kad dėl poilsio pardavimai suintensyvės Šventojoje atstačius uostą, net neabejoju“, – sakė jis.
Savivaldybė prašys ES pinigų
Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Klaipėdos valstybinis jūrų uostas perdavė Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti Šventosios uostą. Dar iki Naujųjų metų Savivaldybė parengė ir pateikė paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti.
„Savivaldybė dės visas pastangas, kad šis uostelis taptų šiuolaikiškas bei patrauklus tiek vietos gyventojams, tiek poilsiautojams, priekrantės žvejams. Būtent žvejams reikiamos infrastruktūros sukūrimas – žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpų įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. – yra pirmas žingsnis, kurį planuoja žengti Palangos miesto savivaldybė, siekdama atgaivinti Šventosios uostą. Planuojama, kad antrojo etapo ir žvejams reikalingos infrastruktūros įrengimo darbai bus baigti per ateinančius trejus metus, paraleliai bus ieškoma finansavimo šaltinių kitiems uosto statybos darbų etapams įgyvendinti”, – žurnalui „Lietuvos pajūris“ praėjusių metų lapkritį sakė kurorto mero patarėja Jurgita Vanagė.