Jau po kelių dienų prasidėsiančius darbus meras Š. Vaitkus su „Lietuvos paminklų“ generaliniu direktoriumi Vydmantu Drumsta ir darbus atliksiančios bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriumi Aldu Kliuku antradienį patvirtino parašais. Dar iki žiemos planuojama atkurti išorinę medinio statinio dalį ir uždengti stogą, kad šalti orai neniokotų atliktų darbų.
„Kai pildosi svajonės, žmonės būna laimingi, – sako Š. Vaitkus. – Šiandien, sutarties pasirašymo metu, išsipildė didžiausia palangiškių svajonė atstatyti, restauruoti ir sugrąžinti Palangai dešimtmečius buvusią gėdą – medinę Kurhauzo dalį. Medinė dalis yra labai svarbus statinio elementas, ji unikali savo raižiniais, pastato vidumi, miestas turės apie 120 vietų teatro salę, tokia suprojektuota pastato viduje. Be to, visuomenė turės dvi patalpas šiaurinėje pusėje. Be to, čia vietą turės ir visos Lietuvos žmonės – bus galima savaitgaliais čia tuoktis, norime padaryti santuokų salę.“
Įspūdingas pastatas, tapęs Palangos traukos centru, iškilo maždaug 1877 metais. Grafas Juozapas Tiškevičius pastatė restoraną, netrukus dabartinėje Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje buvo įkurtas ir pirmasis Palangos viešbutis. Mėgiama poilsiautojų vieta buvo pritaikyta prie laikotarpio, tad šokių salės, skaitykla, net biliardo ir kitos žaidimo salės nestokojo lankytojų. Palangos širdimi ir kurortinio miesto pradininku vadinamas pastatas 2002 metais po didžiulio gaisro virto griuvėsiais.
Tik po dešimtmečio pavyko atstatyti mūrinę pastato dalį. Medinė statinio dalis dūlėjo iki šių dienų, mat ilgą laiką priklausė privatiems asmenims, kurie nesirūpino jo atstatymu. Nerestauruojama ir neužkonservuota dalis laikui bėgant sunyko. 2013 metais savivaldybė inicijavo teisminius procesus, kad visas Kurhauzo statinys turi priklausyti miestui. Kol tęsėsi ginčai, iš medinės pastato dalies liko tik pamatai.
Teisiškai atgavus pastato dalį tuoj pat imtasi darbų. Anot „Lietuvos paminklų“ generalinio direktoriaus, užmojai išties dideli, mat jau ateinančią žiemą pastatą norima užbaigti tiek, kad būtų uždegtas stogas.
„Man yra didelė garbė administruoti darbus ir laukti rezultato. Tikiuosi ir viliuosi, kad bus pasiektas toks pat rezultatas, kuris yra pasiektas su mūrine dalimi. Manyčiau, kad šiais metais mums pavyks pilnai restauruoti sienas, stogą ir visas kitas konstrukcijas. Nenorime palikti atskirų konstrukcijų po atviru dangumi. Tiek savivaldybės, tiek rangovo, tiek mūsų įmonės tikslas – iki žiemos pilnai restauruoti pastato išorinę dalį. Kitaip pasielgti būtų tiesiog neatsakinga ir neūkiška“, – sako V. Drumsta.
Restauravimo darbus vykdančios įmonės vadovas A. Kliukas patikino, kad tokie užmojai nėra nerealūs, mat tos pačios įmonės darbuotojams jau teko įveikti iššūkį, kai restauravo mūrinę pastato dalį.
„Patirties jau turime, restauruojant mūrinę dalį, sutartis pasirašyta buvo gegužės mėnesį. Jau gruodžio mėnesį pastatas jau buvo su sienomis, langais ir durimis. Kalbėjausi su restauratoriais, darbai prasidės jau po savaitės“, – patikino A. Kliukas.
Skaičiuojama, kad medinės dalies atstatymas kainuos 974 tūkstančius eurų. Numatyta panaudoti apie 150 kubinių metrų klijuoto medžio, koks buvo naudotas ir originaliam pastatui. Darbai, anot restauratorių, reikalauja kruopštumo, mat medinė konstrukcijos dalis išpildyta imituojant plytas. Užbaigus statybą, pasatas atrodys taip pat, koks buvo sukurtas 19 amžiuje. Planuojama atkurti ir pirminę spalvą, nors ji ne kartą kito ir sovietmečiu buvo perdažyta net kelis kartus. Be to, teks įdėti nemažai darbo raižiniams, kitiems puošybos darbams.
Planuojama, kad jau po metų Palangos centre užsieniečiams nebekils klausimų, kokią istoriją mena griuvėsiai, o bus galima užsukti į pastatą ir pasivaikščioti tokiomis pat salėmis, kuriose kadaise sukiojosi Tiškevičių bičiuliai ir svečiai.