– Kalbamės, kai esate tik ką grįžęs iš savaitės kelionės po Norvegiją. O Lietuvą gerai pažįstate?
– Ko gero, esu aplankęs visas Lietuvos savivaldybes („Lietuvos pajūris“ primena, kad jų šalyje – 60, – aut. past.). Bet, įdomiausia, kad kai kurie Lietuvos kaimai ir kaimeliai yra be galo saviti, įdomūs. Tik tereikia juos atrasti. Tačiau aš nesu kaimo žmogus, man reikalingas veiksmas.
– Kai kalbatės su tolimos šalies gyventoju, kokius žodžius paprastai parenkate apibūdinti Lietuvą?
– Chm. Kad skambėtų reklamiškiau, Lietuvą vadinu „small kingdom“ (mažąja karalyste) ir būtinai pridedu, kad esame „Baltic state“ – Baltijos valstybė. Daugeliui tai daro įspūdį – juolab, kad žodis „state“ skamba kaip kokios nors Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) (šypteli). O kad pavadinu „kingdom“ (karalyste), irgi su tiesa labai neprasilenkiu – juk kažkada mes turėjome karalių, ar ne? (Omeny turimas karalius Mindaugas, – aut. past.).
– Kartais man atrodo, kad patys palangiškiai nežino atsakymo, kodėl Palanga yra tokia brangi. O jūs jį žinote? Ar jums Palanga – brangi?
– Chm. Tikrai nepigi. Brangi. O kodėl ji tokia, atsakymas – paprastas: visi pasaulio kurortai – beveik be išimčių – yra brangesni negu kiti nekurortiniai miestai. Nieko nauja nepasakysiu: į kurortus suvažiuoja daug žmonių, vadinasi, vietos verslininkams galima gerai užsidirbti. Vasarą Palangoje kalbėjausi su vieno didelio viešbučio vadovais – jie sakė, kad parduoda visas rezervacijas 100 procentų ar net viršija. Jų atsakymas, kodėl Palanga yra brangi, yra visai paprastas: „Jeigu žmonės tiek moka, kodėl mes turėtumėme mažinti apgyvendinimo kainą?“ Vadinasi, Lietuvoje yra daug pinigų ir, žinoma, žmonių, galinčių mokėti palyginti daug. Logiška, ar ne?
Bet kai žmonės nukeliauja į kokį nors sovietinių laikų kurortą, net ne Europos Sąjungoje, ir rodo pirštais į jį – girdi, ten viskas pigu, man tai nesuprantama, nes tai – nepalyginama.
Palanga – europinis kurortas, mes – Europos Sąjungos dalis, todėl Palangai turėtų būti taikomi kiti vertinimo kriterijai.
O, beje, Europos Sąjungos masteliu, Palanga tikrai yra toli nuo brangiausių Europos kurortų dešimtuko.
– Neabejoju, kad kiekvienas Palangoje pastebi jos įspūdingus infrastruktūros pokyčius. O poilsiautojai Palangoje jums pasikeitė?
– Keičiasi. Galbūt ne taip greitai. Žmonės gražėja – visomis prasmėmis – ir mandagėja. Net palyginus, kokia Palanga buvo vos prieš penkerius metus. Jau net nekalbu apie tai, kas joje dėjosi 10 metų atgal.
Palangoje užsidarė, kaip aš jas vadinu, daug visokių landynių. Vietos, kurios buvo baisios. Bet, manau, kad Lietuvai trūksta kurorto, kuriame galėtų vykti ne tik solidūs renginiai, bet ir kiauliškos linksmybės, kuriame ir jaunimas, net 16-mečiai ar 18-mečiai galėtų linksmintis.
Žinoma, kai kas būtinai klaus – ar to tikrai reikia, tačiau, patikėkite, tokių kurortų pasaulyje – nemažai. Ar – jie blogi dėl to?
Toks kurortas – su paryčių linksmybėmis – anksčiau buvo Palanga, tačiau dabar ji susolidėjusi ir dar solidėja. Tai – akivaizdu.
Kaip žurnalistas, šnekinu įvairius žmones – Palangos renginių organizatorius, viešbučių savininkus, jie man sako tą patį: „Savivaldybė siekia Palangą daryti solidesne“.
Neįsitikinęs, kiek tai daroma ne dirbtinai, ir kad visa Palanga turi būti skirta tik solidiems žmonėms.
Gal reikia Palangoje palikti ir vietų, kur būtų galima pasilinksminti iki paryčių? Ypač paplūdimyje. Ypač jaunimui.
Man atrodo, kad Palanga perlenkia lazdą su savo rimtumu. Man tą patį sako ir kai kurie Palangos verslininkai: kodėl smagus vakarėlis turi būtinai baigtis prieš vidurnaktį? Kodėl jis negalėtų dūgzti iki paryčių?
Pasitikti saulę trypiant pagal šokių muziką yra įprasta daugelyje pasaulio kurortų. O kodėl to negalėtų būti Palangoje?
Žmonės, kurie nori linksmintis iki paryčių, nebūtinai yra „buduliai“ ar, kaip mes sakome Vilniuje, „marozai“ (šypteli). Jaunimas dirba daug nuotoliniu būdu – ypač vasarą Palangoje, tad ar jie virstų į „budulius“, jeigu galėtų Palangoje savaitgalį pasilinksminti ir iki paryčių?
Manau, kad ne.
Neseniai grįžau iš Tenerifės – tokių linksmybių mėgėjų, kuriems apibūdinti puikiai tiktų žodis „buduliai“, ten daug, bet niekas nesiekia jų iš ten išguiti.
O Didžiosios Britanijos kurortuose – dar baisiau (šypteli).
– Ar Palangos paplūdimiai, jų smėlio kokybė įeina į jūsų aplankytų kurortų gražiausių paplūdimių su nuostabiausiu smėliu dešimtuką?
– Įeina! Tačiau aš negaliu būti nešališkas, kai kalbu apie Palangą, nes ji – mano šalyje ir aš kiekvieną vasarą čia važiuoju.
Bet jeigu „numesčiau“ emocinį Palangos užtaisą ir pasitelkčiau kritišką mąstymą, tada sakyčiau, kad neįeina į TOP dešimtuką (šypteli).
Objektyviai kalbant, pasaulyje yra daug įspūdingesnių paplūdimių su pasakiškai puriu smėliu. Pavyzdžiui, man toks „vau“ paplūdimys su puriu kaip miltai smėliu yra Seišeliuose. Karibų šalių paplūdimiai – tokie pat.
Bet ten, kur daugiausiai keliauja lietuviai – į Turkiją, Egiptą ir panašiai, Palanga, be abejonės, yra pirmojoje vietoje: jos paplūdimiai – labai švarūs, o smėlis – labai purus.
Ko gero, kai kurie lietuviai kokiame nors Kanarų paplūdimyje jaučiasi tarsi atsidūrę neaiškioje smėlio dėžėje – su klampiu, purvinu smėliu. Ir, žinoma, jie gali įvertinti, kokie gražūs yra Palangos paplūdimiai.
– O saugumo prasme?
– Lietuviški paplūdimiai yra tikrai geresni tuo, kad čia gali saugiai gulėti, pas mus nėra tokios kriminologinės situacijos. Kadangi aš Klaipėdą lyginu su Barselona, tai Barselonoje tu taip nepagulėsi, greta pasidėjęs savo rankinuką, ten negalėsi žvalgytis į šoną – daiktus teks laikyti rankose, nes vos nusisuki, tuojau vagia viską.
Taigi dažniausiai į paplūdimį žmonės eina be piniginių, mobiliųjų telefonų tam, kad nebūtų ko iš jų pavogti, o tai, manau, sukelia tikrai didelį diskomfortą. Tuo metu Lietuvoje tikrai yra saugu, sutinku, jog vagių yra ir pas mus, bet tikrai ne tiek daug ir ne tokių apsukrių.
O kitas dalykas, kuo Lietuvos paplūdimiai yra pranašesni, tai, kaip minėjau, – švara. Mūsų paplūdimiai palyginti tikrai yra švarūs, tačiau didžiulis minusas yra tai, jog čia nėra pakankamai tualetų ir taip pat labai trūksta dušų, ypač, kai jūra žydi. Dušų yra, tačiau jų tikrai turėtų būti daugiau, bent kas 100 metrų, kad išsimaudę žmonės galėtų tinkamai atsiprausti.
– Kokią emociją jums kelia jūra?
– Aš labai myliu jūrą. Bet kokią. Žinoma, neturiu nieko prieš ežerus, ir upes taip pat (šypteli). Nors, sakoma, kad Baltijos jūra – mažytė, ir tai – tiesa, ją palyginus su kitomis, tačiau ir ji – nuostabi. Kiekvienąkart sustoji ant jos kranto ir – „vau“ – toks magiškas ir geras jausmas apima.
Man labai patinka sėdėti ant jūros kranto, žiūrėti kažkur į tolius, klausantis muzikos.
Dar nuostabesnis jausmas – anksti ryte. Dažnai vasarą Palangoje atsikeliu paryčiais, jau šeštą valandą aš – ant kranto, tik sveikuoliai toliau mankštinasi ar maudosi.
Kiekvienas saulėtekis man – toks ypatingas. Jis – tik tavo, šalia nėra kitų žmonių. O štai saulėlydis – toks masiškas, visų. Man labiau patinka saulėtekis (šypteli).
– Kas geriau jums: Palanga ar Nida?
– Palanga, nes aš užaugau joje atostogaudamas. Į Nidą dažniausiai važiuoju tik darbiniais reikalais, šią vasarą – taip pat. Beje, šią vasarą, pirmąkart gyvenime, joje nakvojau tris naktis iš eilės (šypteli) – filmavome „Orijaus kelionės“ laidas. Praėjusią vasarą jas filmavome Šventojoje ir Palangoje, o šią vasarą – Nidoje ir Klaipėdoje.
Kai kas nors apie Palangą ką nors negražaus anksčiau burnodavo, aš ją visada gindavau ir vadindavau Nidą turtuolių ir elito kurortu. Iki šiol ginu.
Bet po praėjusios vasaros mano nuomonė ir apie Nidą pasikeitė – nėra taip.
Atvirai pasakius, Palanga man visuomet labiau patiko nei Nida – Palanga yra lengviau pasiekiama ir joje yra daugiau veiksmo. Ir, žinoma, joje parduotuvių – gerokai daugiau.
Man „nefaina“, kai Nidoje veikia vienintelė parduotuvė, prie kurios vasarą nutįsta žmonių eilutė.
Daug netuščiažodžiaudamas pasakysiu: Palangoje galėčiau gyventi, o Nidoje – ne (šypteli). Esu miesto žmogus, ir man reikia judesio, veiksmo.
Žinoma, Klaipėda – kita istorija.
– Kuo?
– Priešingai nei Palanga. Klaipėda turi visko dar daugiau nei Palanga, tačiau tie, kas negyvena Klaipėdoje, regis, to nežino ir nevertina. Pernai rašiau straipsnį apie tai, kad Klaipėdą aš lyginu su Barselona, nes tai yra didelis miestas prie jūros su prekybos centrais, paplūdimiais, barais, klubais ir kitomis pramogomis.
Beje, Klaipėda, palyginti su kitais populiariais Lietuvos kurortais, yra pigesnis miestas, čia išsinuomoti būstą ar nusipirkti žuvies yra tikrai pigiau nei Palangoje ar Nidoje.
Atostogaudami Palangoje, žmonės skundžiasi, jog net Ispanijoje kainos mažesnės, tuo metu Klaipėdoje galima išsinuomoti butą už 20 eurų nakčiai.
Beje, Klaipėdoje yra gerokai daugiau paplūdimių nei Palangoje, taip pat atgijęs naktinis gyvenimas, labai daug barų, klubų, maitinimo vietų.
Mane Klaipėdoje labai sužavėjo Melnragės kopos. Tą vietą aš pavadinau Melnragės parku. Kopose esantys takai, suoliukai tikrai atrodo kaip įspūdingas parkas. Jeigu reikėtų išrinkti TOP 5 Lietuvos parkus, tai šis parkas neabejotinai patektų į penketuką, nes visi tie pasivaikščiojimo takai yra pajūryje ir, manau, vien dėl to yra tikrai verta atvažiuoti į Klaipėdą.
Tačiau mieste vasarą aš pasigedau turistų. Pagrindinėje gatvėje ar palei Danės krantinę jų yra, tačiau tose gražiose siaurose senamiesčio gatvelėse turistų nėra, o aš tikrai labai norėčiau, kad jų būtų labai daug, nes Klaipėda tikrai verta to didžiulio turizmo.
Taip pat man trūko daugiau veiklos prie pačios jūros. Daug kur būna įvairūs atrakcionai paplūdimyje, dar galėtų būti pasivaikščiojimų alėja nuo miesto link paplūdimio, tai žmonėms patinka.
Dabar visi pagrindiniai dalykai yra palei Danę, o prie jūros arba Kruizinių laivų terminale esanti erdvė, manau, lieka ne visai išnaudota.
Nepaisant to, visgi galiu nuoširdžiai pasidžiaugti tuo, jog Klaipėdoje manęs niekas nenuvylė, taksi atvažiuoja greitai, mieste galima saugiai jaustis, labai džiugu matyti vis daugiau atsidarančių kavinių ir įvairių naujų vietų.
Mane vis tik stebina tai, kad Klaipėda neišnaudoja Smiltynės. Čia irgi galėtų būti įrengti įvairūs restoranai ar kavinukės, o dabar niekas nieko nedaro, tik bobutės pardavinėja vaflius, beje, jais labai nusivyliau.
Pavyzdžiui, Barselonoje yra toks Barselonetos rajonas, kur vyksta pats gyvenimas, o Smiltynė visai neišnaudota, tai čia, manau, savotiškas minusas Klaipėdai ir tikrai kyla klausimas, kodėl ten niekas nėra organizuojama.
Jeigu Klaipėda visus metus būtų tokia gyva kaip Vilnius, tai Klaipėda tikrai būtų mano numeris vienas, nes ji yra prie jūros.
Klaipėda man tikrai yra antrasis miestas Lietuvoje pagal mielumą. Kuo daugiau gyvybės mieste, tuo smagiau čia būti.
– Ar visada mokate už nakvynę ir pietus Palangoje?
– (Šypsosi). Nemoku, kai vykstu darbiniais reikalais – redakcija apmoka. Bet jeigu aš atostogauju joje, taip – pats moku. Bet neslepiu: man neretai pasiūlo atvykti (į Palangą) ir nemokamai joje apsigyventi (kokiame nors viešbutyje), tačiau tai man nėra labai priimtina. Jeigu man tai siūlo, vadinasi, kažko iš manęs tikisi.
– Į kokią šalį daugiau niekada gyvenime kojos nekelsite?
– Nėra tokios šalies. Bet mažiausiai gerų prisiminimų man kol kas kelia Egiptas. Net sunkiai apsinuodijęs jame esu. Bet kelionė į Egiptą, Kairą, šiemet buvo be didesnių nuotykių. Kairas, Egipto sostinė, kurią aplankiau šiemet – tarsi kitas pasaulis. Anksčiau buvau lankęsis tik Egipto kurortuose. Tą patį pasakyčiau ir apie Turkiją, ir Stambulą – tarsi dvi atskiros šalys, tokios nepanašios.
Bet mano požiūris toks: absoliučiai visos šalys yra kuo nors įdomios ir patrauklios.
Pavyzdžiui, aš nesu dar keliavęs po Baltarusiją, bet labai norėčiau tai padaryti. Nors puikiai suvokiu, kad žurnalisto iš Lietuvos kelionė po ją dabar gali liūdnai baigtis (šypteli).
Kaip žurnalistui, man visada įdomios šalys, kur vyksta kokie nors konfliktai. Tiesiog įdomu klausytis pačių žmonių, ką jie, o ne televizija, apie tai kalba.
– Skaičiavote, kiek šalių esate aplankęs?
– Tai dariau, bet, tiesą pasakius, senokai. Apie 70-80 šalių.