Konkurse dėl stambaus užsakymo varžėsi keturios įmonės. Paaiškėjus nugalėtojui, kelios jų kreipėsi į teismą prašydamos PST pašalinti iš konkurso. Tokį prašymą teismas atmetė.
PST darbus atliks už 9 mln. Eur. Sutartyje numatyta naujos kartos muziejaus statybas užbaigti per porą metų – iki 2022-ųjų pabaigos. Respublikos gatvėje, dabartinio „Garso“ vietoje iškils keturių aukštų modernus pastatas su erdviomis ekspozicijų salėmis, restauravimo dirbtuvėmis ir meno kūrinių saugyklomis, edukacinėmis erdvėmis, o stogas bus pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, menų centro projektui skirta 3 mln. eurų ES paramos, tiek pat iš savo biudžeto numačiusi prisidėti pati Savivaldybė. Jos vadovai taip pat tikisi 5 mln. eurų finansavimo ir iš Valstybės investicijų programos (VIP).
„Darysime žygius, kad per VIP būtų gauti 5 mln. eurų šiam projektui. Jei ne beprasmiai ginčai, jau šįmet būtume turėję valstybės finansavimą. Bet niekas nenori turėti reikalų su konfliktiniais projektais, nors šitas konfliktas buvo visiškai dirbtinai sukurtas ir kurstomas, o dėl to labiausiai gali nukentėti miestas“, – kalbėjo T. Jukna.
Ginčas baigėsi taikiai
„Garso“ rekonstrukcija į menų centrą, pasak direktoriaus, galėjo prasidėti dar prieš metus, jei ne užsitęsę ginčai dėl Savivaldybės dar 2018-ųjų gruodį išduoto statybos leidimo teisėtumo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija balandį kreipėsi į teismą prašydama panaikinti šį leidimą. Ta pati inspekcija anksčiau net du kartus buvo pasisakiusi, jog leidimas yra teisėtas. Paskutinį kartą tokias savo išvadas inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas buvo pateikęs pernai liepą, atsakydamas į pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ skundą.
Visgi pavasarį statybų prievaizdai nuomonę kardinaliai pakeitė ir Savivaldybę padavė į teismą. Keistas pasivažinėjimas amerikietiškaisiais kalneliais baigėsi šių metų spalį, kai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai patvirtino inspekcijos su Panevėžio savivaldybe pasirašytą taikos sutartį, pagaliau uždegusią žalią šviesą menų centro statyboms.
Emocijas deda į šalį
Savivaldybės ir statybų prievaizdų taikos sutartį teismui dar galėjo skųsti trečioji šalis – kino centras „Garsas“. Jo direktorė Genė Pučinskienė skundo nepateikė motyvuodama, jog tokioje situacijoje reikia pasikliauti profesionalais, o ne emocijomis.
„Profesionalų reikalas įsigilinti, kas galima, o ko ne. Kad galėtum skųsti ir ginčyti, reikia turėti toje srityje tikrai pakankamai kompetencijos, o ne šiaip vadovautis emocijomis. Savivaldybė patikino, kad mūsų veikla bus tęsiama. Tai šaunu, nes mes, kino teatro darbuotojai, jaudinamės dėl kino veiklos tęstinumo. Labai svarbu atrasti tam tinkamas erdves, kol vyks statybos. Savivaldybėje suburta darbo grupė ieško tam patalpų, manau, jos bus rastos“, – „Sekundei“ kalbėjo G. Pučinskienė.
T. Jukna skaičiuoja, kad visuomenei matomi statybos darbai turėtų prasidėti jau kitų metų vasarį. Iki to laiko Savivaldybė turi surasti, kur laikinai perkraustyti kino centrą. Direktorius teigė, jog šiuo metu svarstomi keli variantai. Jis patikino, kad kol vyks statybos, kinas ir toliau bus rodomas.
„Savivaldybės pažadas tvirtas, kad kinas lieka ir ateinančių metų biudžete tam bus numatytas finansavimas. Bus dedamos visos pastangos, kad kinas laikinai galėtų būti rodomas kitose patalpose“, – sako T. Jukna.
Murdomas skandalų katile
Byloje dėl statybos leidimo teisėtumo trečiąja šalimi pageidavo būti ir „Garso“ gynėjai – asociacija „Netildom Panevėžio garso“. Tokį jos prašymą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė neskundžiama nutartimi.
Neabejotinai unikaliausias per trisdešimt nepriklausomybės metų projektas Panevėžyje ne vienerius metus buvo murdomas skandalų katile.
Suplanuotą „Garso“ transformaciją į menų centrą bandžiusi stabdyti grupė rengė piketą prie miesto Savivaldybės, rinko parašus po peticija dėl „Garso“ išsaugojimo, reikalaudama kino centrui suteikti neliečiamybę – kultūros paminklo statusą. Visuomenininkai siekė įrodyti, jog „Garso“ pastatas yra autentiškas, autentiškoje aplinkoje, naudojamas pagal pirminę funkciją.
Vis dėlto Panevėžio nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba, svarsčiusi „Garso“ galimą įtraukimą į saugotinų kultūros vertybių sąrašą, nematė svarių priežasčių, kodėl 1964-aisiais nugriovus 1920 m. statytą kino centro pastatą jo vietoje pagal tipinį projektą pastatytas dabartinis turėtų būti paskelbtas vertybe. Kultūros paveldo departamento vadovas taip pat yra pasisakęs, jog labiausiai nesinori stabdyti menų centro kūrimo Panevėžyje.
Savo ruožtu būrys žinomų panevėžiečių – menininkų, architektų, verslininkų – yra kreipęsi į Kultūros ministeriją ir Vyriausybę išsakydami palaikymą menų centro projektui.
Įvertino kaip nuovargį
Tokioms aistroms talžant unikalų projektą, Varšuvoje gyvenantis menininkas S. Eidrigevičius rugpjūtį pasisakė nebesutinkantis, jog būsimas menų centras būtų pavadintas jo vardu. Tokia žinia pribloškė ne tik Panevėžio savivaldybę, bet ir su S. Eidrigevičiumi artimai bendraujančius kultūros pasaulio atstovus. Pastarieji garsaus menininko žodžius įvertino kaip padiktuotus didelio nuovargio, atsiradusio dėl nuolat patiriamo psichologinio spaudimo atsisakyti tokio projekto.
Garsus šalies architektas Audrys Karalius, recenzavęs architektūriniam menų centro konkursui pateiktus projektus, neabejojo, kad pasaulinio garso dailininko išsakyta nuomonė buvo ne kas kita, kaip pasekmė jaučiamo psichologinio spaudimo.
„Menininkas guodėsi, kad yra atakuojamas, kad jam rašinėja grasinamus laiškus, neva jis nesirūpina savo reputacija. Jam buvo daromas psichologinis spaudimas, o juk tai menininkas, jautrus žmogus. Aš ir pats esu šimtą kartų feisbuko erdvėje pravardžiuotas, kaltintas visokiais įžiūrėtais asmeniniais interesais“, – tuomet „Sekundei“ kalbėjo A. Karalius.
Netikėtą iškilaus menininko poziciją Savivaldybės vadovai taip pat įvertino kaip keletą metų besitęsiančių kovų pasekmę.
„Labai žmogiška reakcija į tokią situaciją. Kai žmogus iš visų pusių spaudžiamas, jis paveikiamas emociškai, kiekvienam būtų sudėtinga atlaikyti tokį puolimą. O mes padarysime viską, kad projektas būtų įgyvendintas ir susitarimai su Maestro liktų galioti. Su S. Eidrigevičiumi yra bendraujama, palaikomas nuolatinis ryšys, kai prasidės konkretūs statybos darbai, paprašysime jo įsitraukti ir į ekspozicijos erdvių planavimą. Išspręsime ir kolekcijos klausimą“, – tvirtina T. Jukna.
Kitas lygmuo
Įgyvendintas menų centro projektas turi potencialo konkuruoti su Juozo Miltinio teatro palikimu, su kuriuo Panevėžys iki šiol tebesiejamas nuo legendinio režisieriaus laikų. Savivaldybės atstovai teigia, jog šis projektas yra bandymas žengti žingsnį į kitą kultūrinį miesto lygmenį.
„Tai net ne nacionalinės, o tarptautinės svarbos projektas, sujungsiantis skirtingų krypčių menininkus ir jų darbus. Tai bus ir turistinis objektas, plačiai žinomas meno muziejus. Tikiuosi, visi supras, kokios tai svarbos objektas Panevėžiui bei visam regionui, ir ta galimybe reikia pasinaudoti, o ne ją žlugdyti“, – sako T. Jukna.