Labiausiai dėl to neramu vietos žydų bendruomenei ir jos prarastu turtu besirūpinančiam Geros valios fondui. Šios abi organizacijos, beieškodamos, kaip išsaugoti savo tautiečių palikimą, rodos, pateko į uždarą ratą.
Turto banko prekystalis nuolat pasipildo įvairiais pastatais: daugiausia senais, apleistais namais, butais, kartais administracinėmis patalpomis. Bet kultūros paveldo, buvusiais religinės paskirties statiniais ši viešoji įstaiga prekiauja labai retai.
Šįkart Turto banko internetinėje svetainėje skelbiama apie parduodamą Panevėžio verslininko lėšomis dar 1910 metais statytą žydų sinagogą, besiglaudžiančią šalia istorinio Sausio 13-osios skvero. Joje taip pat veikė tikinčiųjų žydų pradžios mokykla.
Po Antrojo pasaulinio karo beveik 80 metų istorinis pastatas tarnavo ne pagal savo paskirtį ir tiesiog nyko. Paskutiniai čia buvo įsikūrę padangų montuotojai, dirbo autoserviso darbuotojai, kurie vietoj autentiškų pastato durų įtaisė metalinius vartus.
Maždaug 86 kvadratinių metrų pastato viduje nėra jokių komunikacijų. Jo ir vidus, ir išorė avarinės būklė, tačiau gana tvirtas išlikusias raudonų plytų sienas dar bando išsaugoti buvusią sinagogą ir jos aplinką vis aptvarkantys Panevėžio žydai.
Savo turto nepirks
Panevėžio žydų bendruomenės vadovui Genadijui Kofmanui buvo naujiena, kad žydų prarastą turtą ruošiamasi parduoti aukcione.
„Dar prieš kokius tris mėnesius kalbėjome su Turto banko atstovais ir jie žadėjo neskelbti sinagogos aukciono, palaukti. Rašėme laišką, kad objektas būtų išbrauktas iš pardavinėjamųjų sąrašo. Neturi teisės parduoti šito pastato, nes jis kultūros paveldo dalis. Nesąžininga taip elgtis žydų atžvilgiu – sinagogos savininkų palikuonys Izraelyje norėtų išsaugoti savo tautos turtą Panevėžyje“, – tvirtino bendruomenės pirmininkas.
Anot jo, bendruomenė ne vienerius metus mina kelius susigrąžinti tautiečių teisėtą pastatą. Visgi valstybei priklausančio turto tiesiog atiduoti Panevėžio žydams neįmanoma, o šiems išpirkti raudonplytį istorinį statinį per brangu ir, jų nuomone, būtų neteisinga.
„Už visiškai apleistą, be vandentiekio, kanalizacijos, kiauru stogu sinagogą prašoma apie 30 tūkst. eurų. Pastatas kritinės būklės, jam remontuoti reikės dar apie 100 tūkst. eurų. Aplink gal vos trys arai žemės. Renovuoti statiniui rėmėjų gal dar surastume, bet už turtą, kuris ir priklausė žydams, mes tikrai tokių pinigų nemokėtume – tai yra nesąžininga. Ar bent vieną katalikų bažnyčią kunigams reikėjo išsipirkti iš valstybės“, – piktinosi G. Kofmanas.
1995 metais Lietuvoje priimtas įstatymas dėl pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms. Tiems, kurie tuo metu suskubo, grąžintos kelios sinagogos. Panevėžio žydų bendruomenė pavėlavo į šių dalybų traukinį.
Prieš kurį laiką panevėžiečiai teigė radę rėmėjų sinagogai sutvarkyti, tačiau dėl ilgų derybų atgaunant žydų turtą paramą prarado.
Laukia žydų sprendimo
Jei sinagoga grįžtų į buvusių šeimininkų rankas, pasak G. Kofmano, bendruomenė bandytų ieškoti lėšų renovacijai. Tačiau jei kultūros paveldo pastatą Turto bankas parduotų aukcione kitiems, pirmininkas garantuotas, kad iš jo liktų tik geroje miesto vietoje esantis žemės sklypas.
„Pardavus aukcione, sinagogos likimas aiškus – iš pradžių pirkėjas palaikys, paskui paskelbs avarinę būklę ir nugriaus“, – įsitikinęs G. Kofmanas.
Paskelbęs apie parduodamą buvusią sinagogą Turto bankas tikina, kad niekas neskuba žydų palikimo Aukštaitijos sostinėje parceliuoti. Bet lūkuriuoti taip pat negalintis – yra privalomos tam tikros teisinės procedūros.
„Buvusios sinagogos pastatas 2013-aisiais įtrauktas į valstybės parduodamo turto sąrašą. Šis Vyriausybės sprendimas ir atsispindi Turto banko internetiniame puslapyje. Visos procedūros, reikalingos pastatui parduoti, mūsų yra atliktos. Beveik prieš metus įvyko susitikimas su vietos bendruomenės atstovais ir jie išreiškė norą statinį gauti bendruomenės reikmėms. Įvertinus, kad paties pastato pirminė paskirtis religinė, pardavimo procedūra buvo atidėta iki tol, kol bus rastas sprendimas“, – aiškino Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Tomas Bagdonas.
Anot jo, tiesioginis valstybės turto perdavimas Panevėžio žydų bendruomenei įstatymiškai neįmanomas, todėl šiai rekomenduota kreiptis į Geros valios fondą, kuris rūpinasi žydų paveldo projektų finansavimu.
„Šiuo metu vis dar laukiame bendruomenės sprendimo ir tolesnių veiksmų“, – teigia T. Bagdonas.
Visas valstybės parduodamas turtas, anot jo, yra įvertinamas nepriklausomo turto vertintojo. Panevėžio sinagogos kainos Turto bankas kol kas neįvardina.
Nenori naštos
Preliminarią Panevėžio sinagogos kainą jau žino Geros valios fondas. Šios įstaigos laikinoji direktorė Indrė Rutkauskaitė „Sekundei“ patvirtino, kad 30 tūkst. eurų už žydų paveldą fondas pajėgtų sumokėtų. Tačiau rėmėjams esą svarbu žinoti, kam bus panaudotas nupirktas pastatas.
„Fondas žino šitą situaciją ir galvoja perimti pastatą – kaina mūsų negąsdina. Bet kaip jis po to bus pritaikytas? Žydų Panevėžyje nėra tiek daug, kad čia reikėtų atkurti sinagogą. Kalbėjome apie tai ir su vietos bendruomene, bet sprendimo nepriėmėme – nenorime, kad toks turtas vėliau gultų ant mūsų kaip papildoma našta“, – kalbėjo I. Rutkauskaitė.
Jei Panevėžio žydų bendruomenė sugalvotų renovuoti ir patys keltis į buvusią sinagogą, fondas neatsisakytų dalį lėšų skirti ir remontui.
„Buvome ir to pastato apžiūrėti, jis tikrai prastas, žemės mažai. Nemanau, kad aukcione atsirastų jam pirkėjas. Tačiau mes laukiame konkrečių sprendimų, kas tame pastate bus, ir tada galėtume padėti“, – teigia Geros valios fondo vadovė.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofmanas svarsto, kad buvusioje sinagogoje po rekonstrukcijos galėtų įsikurti Panevėžio žydų bendruomenė, šiuo metu besiglaudžianti Ramygalos gatvėje po tuo pačiu stogu kaip ir miesto Atviras jaunimo centras. Šiame pastate kadaise veikė žydų mergaičių gimnazija. Tačiau į Geros valios fondo argumentus Panevėžio žydai žiūri gana nepatikliai.
„Jie remontui duos dalį, o kur mums tada rasti kitą? Ne viskas čia taip paprasta“, – sako G. Kofmanas.