Klestėjo net per pandemiją
Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl Panevėžys tapo vėl patrauklus. Anot jos, tai lemia miesto pritaikymas šeimai, sudarant puikias sąlygas gauti aukštos kokybės švietimo paslaugas, sparčiai vykdomas miesto infrastruktūros atnaujinimas, sukuriantis vis daugiau patrauklių laisvalaikio erdvių, bei investuotojų, kuriančių gerai apmokamas darbo vietas bei puoselėjančių vakarietišką darbo kultūrą, pritraukimas.
Kaip teigia agentūros vadovė, bendraujant su svetur esančiais lietuviais paaiškėjo, kad daugeliui grįžti į Panevėžį svarstančių žmonių labiausiai rūpi švietimo ir įsidarbinimo galimybių klausimai. Atsakydama į juos, M. Miniotaitė kaskart pabrėžia, kad Panevėžys – vienas stipriausių Lietuvos pramoninių miestų, tad net pandemijos laikotarpiu gamybinės įmonės Panevėžyje augo visiškai nesusvyravusios, o darbuotojų poreikis šiame mieste dar labiau išaugo.
„Planuojama, kad 2022 metais vien Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bus sukurta daugiau nei 1 000 darbo vietų“, – tvirtino M. Miniotaitė.
Panevėžio plėtros agentūros direktorės teigimu, stipri pramonė, sukurianti trečdalį regiono bendrojo vidaus produkto, ir yra didelis miesto privalumas.
Tokiai minčiai pritaria ir netoli prekybos centro „Babilonas“ esančios Panevėžio LEZ vadovas Rokas Krivonis. Jo teigimu, laisvojoje ekonominėje zonoje nuolat plečiami pajėgumai, statomi nauji pastatai, didinamos gamybos apimtys, tad taip pat auga ir darbuotojų skaičius.
„Iki šiol į Panevėžio LEZ investuota 30 mln. eurų. Planuojama, kad per ateinančius metus pritrauktų investicijų suma išaugs beveik dvigubai ir pasieks 50 mln. eurų. Šiais ir kitais metais mūsų LEZ’e vyks bent 6 didelių objektų statybos, o pasibaigus pandemijai ir atsivėrus galimybėms keliauti investuotojų ir darbdavių pritraukimas į mūsų teritoriją taps dar paprastesnis, tad ir rezultatai, manome, bus dar geresni“, – sakė R. Krivonis.
Mažesnės kainos – daugiau galimybių
Pasak Panevėžio plėtros agentūros vadovės M. Miniotaitės, santūrios gamyklų sienos Panevėžyje slepia ne tik tvarkingas, patogias darbo vietas, vakarietišką darbo kultūrą, motyvacines sistemas, kopimo karjeros laiptais galimybes, bet ir darbo užmokestį, kuris, palyginti su būsto, pramogų, vaikų būrelių kainomis, yra konkurencingas.
Lietuvos statistikos departamento turimi duomenys rodo, kad Panevėžyje kainos didėja mažiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių, o vidutinis darbo užmokestis šiame mieste į rankas 2021 metų pirmąjį ketvirtį siekė beveik 875 eurus. Kad toks uždarbis yra pakankamas net ir norint įsigyti būstą Panevėžyje, patvirtino ir NT specialistė.
Pasak „Inreal“ Panevėžio NT brokerės Kristinos Šlikienės, vidutinė nenaujo dviejų kambarių buto kaina Aukštaitijos sostinėje svyruoja tarp 900–1 000 eurų už kvadratinį metrą. Norintieji nuomotis poros kambarių butą tam turi būti pasiruošę skirti nuo maždaug 200 iki 350 eurų per mėnesį.
„Už tuos pinigus, kuriuos išleistum vienam butui Vilniuje, Panevėžyje gali nusipirkti du ar net tris butus. Dėl to randasi vis daugiau žmonių, kurie investuoja į NT Panevėžyje ir jį nuomoja“, – sakė K. Šilkienė.
Palaiko ryšį ir su išvykusiais panevėžiečiais
Prie sėkmingo Panevėžio atsigavimo prisideda ir Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva „Globalūs regionai“, siekianti išplėsti Lietuvos ribas, integruojant išvykusius lietuvius į savo gimtojo miesto ar miestelio gyvenimą. „Globalus Panevėžys“ programą koordinuojanti Panevėžio miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Loreta Kaškelienė tvirtina, kad tai yra patraukli komunikacinė platforma tarp Panevėžio ir išvykusiųjų.
„Daugelis žmonių, gyvenančių užsienyje, jaučia stiprų ryšį su savo gimtuoju miestu, tad labai svarbu jį nuolat palaikyti ir stiprinti. Siekiame išvykusiuosius informuoti apie naujas iniciatyvas, atliktus darbus, skatinti kurti, investuoti ir įgyvendinti idėjas Panevėžyje, suteikti jiems galimybę prisidėti prie miesto ekonominės gerovės kūrimo“, – sakė L. Kaškelienė.
Anot jos, šiuolaikinių technologijų sukuriama bendrauti palanki terpė atveria naujas erdves globaliam bendruomeniškumui puoselėti. Kiekvienais metais pastebima tendencija, kad besikreipiančių į Panevėžio miesto savivaldybę užsienyje gyvenančių panevėžiečių skaičius auga.
„Prieš dvejus metus tokių užklausų sulaukta vos 10, o šiemet gauta jau 27. Šiuo metu ypatingas susidomėjimas grįžimo klausimais yra iš Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje gyvenančių panevėžiečių. Be to, persikėlimu į Panevėžį domisi ne tik svetur esantys panevėžiečiai, bet ir iš kitų Lietuvos miestų į užsienį išvykę lietuviai. Šią vasarą prognozuojame grįžtančiųjų antplūdį“, – džiaugėsi „Globalus Panevėžys“ atstovė.
Pasak jos, grįžti į Panevėžį norintys žmonės domisi ne tik darbo paieška ar smulkiojo verslo kūrimo sąlygomis, bet ir švietimo klausimais.
„Dažnai tėveliai baiminasi, kad jų atžaloms nepavyks grįžus integruotis į lietuvišką švietimo sistemą, tačiau galime nuraminti, kad Panevėžys yra pasirengęs iš užsienio grįžusių mokinių integracijai. Mokyklų vadovai yra puikiai susipažinę su iš užsienio grįžtančiųjų vaikų integracijos į mokyklą programa, o Vytauto Žemkalnio gimnazijoje veikia išlyginamoji mobili grupė, skirta visai lietuviškai nekalbantiems vaikams. 2020–2021 mokslo metais Panevėžyje mokėsi 26 ikimokyklinio amžiaus ir 58 mokyklinio amžiaus jaunieji panevėžiečiai, grįžę iš JAV, Norvegijos, Anglijos, Airijos ir Latvijos“, – vardijo Panevėžio miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė.
Jos teigimu, Panevėžys sparčiai atsinaujina, gyventojai ir miesto svečiai džiaugiasi sutvarkytomis viešosiomis miesto erdvėmis – Kultūros ir poilsio parku, Taikos alėja, Jaunimo sodu, Ekrano marių teritorija bei kt. Gražėja kultūros įstaigos – Dailės galerija, Kraštotyros muziejus. Panevėžys išsiskiria puikia geografine lokacija – pusiaukelė tarp Vilniaus ir Rygos, patogus susisiekimas. Be to, pro Panevėžį eis europinė „Rail Baltica“ vėžė.
„Panevėžys yra kompaktiškas, patogus gyventi šeimoms miestas – čia laikas neeikvojamas spūstyse, visąlaik yra vietų lopšeliuose-darželiuose, mokyklose, mieste gausu įvairaus spektro būrelių. Užsienyje gyvenę žmonės vertina šiuos privalumus ir gyvenimui renkasi būtent Panevėžį. Tikimės, kad baigus įgyvendinti didžiuosius miesto projektus ir atnaujinimo darbus bei tęsiant tokias programas kaip „Globalus Panevėžys“ ar „Panevėžys – draugiškas naujiems gyventojams“, iš užsienio į Panevėžį grįžtančių žmonių dar padaugės“, – sakė L. Kaškelienė.
Bendravimą su užsienyje gyvenančiais ir į Panevėžį grįžti norinčiais lietuvaičiais pastaruoju metu suintensyvino ir Panevėžio plėtros agentūra, kuri ėmėsi organizuoti virtualius renginius.
„Manėme, kad bus tik vienas toks renginys, tačiau pirmasis bandymas buvo toks sėkmingas, kad buvo nutarta ir toliau organizuoti internetinius susitikimus su svetur gyvenančiais tautiečiais, besidominčiais galimybėmis grįžti į Panevėžį“, – džiaugėsi Panevėžio plėtros agentūros vadovė M. Miniotaitė.
Jos teigimu, dažniausiai užduodami ir daugiausia susirūpinimo keliantys virtualių renginių dalyvių klausimai būna susiję su įsidarbinimo galimybėmis, švietimo situacija ir vaikų adaptacijos Lietuvos mokyklose perspektyvomis, darbo ir laisvalaikio balanso bei aplinkos pokyčių situacija.
„Būna labai smagu atsakinėti į tuos klausimus, nes galime pateikti tvirtus įrodymus, kokį didžiulį progresą padarė Panevėžys. Faktai, kuriuos virtualiuose renginiuose pateikiame mes, viešųjų įstaigų atstovai ir darbdaviai, sugriovė ne vieną mitą. O vienu gražiausių ir labiausiai lietuvaičiams savimeilę glostančių tokių susitikimų akcentu tampa norvego, kuris su žmona lietuve ir vaikais persikėlė į Panevėžį, pagyros mūsų miestui. Jei net iš Norvegijos atvykusiam žmogui mūsų miestas ir jo galimybės atrodo patrauklios ir žavi, matyt, tikrai turime ką pasiūlyti“, – akcentavo Panevėžio plėtros agentūros direktorė M. Miniotaitė.
Straipsnis parengtas Gintaro Gimžausko bendradarbiaujant su Panevėžio plėtros agentūra.