Nebe trys milijonai
Naujausias visuotinis gyventojų ir būstų surašymas parodė, kad per dešimtmetį Lietuvoje beliko 2,8 mln. gyventojų. Panevėžys per tą laiką neteko dešimtadalio gyventojų.
Dar 2011 m., kai Lietuvoje buvo atliktas ankstesnis gyventojų surašymas, Aukštaitijos sostinėje suskaičiuota 99690 panevėžiečių. Dar anksčiau, 2001 m. gyventojų surašymo metu mūsų mieste būta 119 749 panevėžiečių. Dabar, Statistikos departamento surinktais naujausiais tyrimo duomenimis, jų liko 89100.
Susitraukė ir kiti Lietuvos didmiesčiai, išskyrus Vilnių, kuriame gyventojų per dešimtmetį padaugėjo 4 proc.
Tačiau Panevėžiui demografinė statistika kirto skaudžiau nei Kaunui, Šiauliams ar Klaipėdai. Pagal gyventojų skaičių Aukštaitijos sostinėje matomas didžiausias šuolis žemyn. Ne ką geriau ir Panevėžio rajone, kuris per dešimtmetį susitraukė nuo 39 011 iki 35 426 žmonių. Prieš dvidešimt metų šioje savivaldybėje buvo įsikūrę 42 855 gyventojai.
Visoje Panevėžio apskrityje, statistikų duomenimis, dabar gyvena 138,3 tūkst. gyventojų. Per dešimtmetį apskritis susitraukė vos ne pusiau. 2011 m. čia gyveno 250 tūkst. žmonių.
„Gavome momentinę Lietuvos nuotrauką. Joje matome, kad regionų nelygybė tampa problema. Tai tikrai ateityje turės įtakos jų ekonominei, socialinei radai“, – apie dvi Lietuvas sako Demografinių tyrimų centro darbuotojas Vytauto Didžiojo universitete Domantas Jasilionis.
Keliasi į miestus
Visa Lietuva nuo 2011-ųjų sumažėjo 7,6 proc.: nuo 3,043 mln. iki 2,811 mln. gyventojų. Kaip skelbia Statistikos departamento atstovai, valstybė sumažėjo 232,6 tūkst. gyventojų – prarasta tiek žmonių, kiek dabar gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus.
Ekspertų teigimu, tokiems nemaloniems pokyčiams šalyje įtakos beveik vienodai turėjo tarptautinė migracija ir natūrali gyventojų kaita. Pirmoji iš Lietuvos per dešimtmetį atėmė 119 tūkst. žmonių, natūraliai jų sumažėjo 114 tūkst.
„Lietuvių srautai, dėl kurių mažėja gyventojų skaičius, aiškūs. Dalis išvažiavo į užsienį, Lietuvoje liko daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kuriems būdingas sėslumas. Kita dalis migravo į sostinę, todėl ši augo“, – pakomentavo demografė prof. Vlada Stankūnienė.
Naujausiais duomenimis, du trečdaliai Lietuvos žmonių gyvena miestuose, čia jų susitelkę beveik 2 mln.
Panevėžys – vienas tankiausių
Panevėžio miestas Lietuvoje išsiskiria didesniu gyventojų tankiu. Aukštaitijos sostinės viename kilometre telkiasi apie 1,7 tūkst. gyventojų.
Pagal šį rodiklį Panevėžį lenkia tik Mažeikiai, Jonava, Garliava ir Kaunas. Net sostinėje gyvenama rečiau – 1,3 tūkst. gyventojų kvadratiniame kilometre.
Statistikos ekspertai patikina, kad sostinė, nors ir tebėra didžiausias žmonių traukos centras šalyje, jos plotai dar pakankamai žali parkais ir neužstatyti dangoraižiais.
Lietuva sensta
Stebint gyventojų amžių, matyti, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, sensta. Pastebimas ryškus jaunesnių nei 30 m. gyventojų gretų mažėjimas ir vyresnių amžiaus grupių skaičiaus didėjimas – ypač priešpensinio amžiaus. Vyresnių nei 64 metų moterų Lietuvoje gyvena 1,8 karto daugiau nei vyrų. Vidutinis gyventojų amžius 44 metai, prieš dešimt metų jis buvo 3 metais jaunesnis.
Lietuva gana stabiliai laikosi ir pagal savo piliečių ir tautybės statistiką. Tiek prieš dešimt metų, tiek dabar Lietuvos pilietybę turi daugiau nei 99 proc. gyventojų. Lietuvių tautybę turi 84 proc. gyventojų, panašiai tiek jų buvo ir 2011-aisiais.
Daugėja išsilavinusių
Panevėžio mieste ne Lietuvos pilietybę turi daugiau nei 400 gyventojų, rajone – per 100. Ne itin pasikeitė ir lietuvių tikėjimas – daugiausia išpažįstama Romos katalikybė. Tačiau užfiksuota naujų religinių bendruomenių – deistų, Gaudijos vaišnavų, raganių, rastafarių, teosofų.
Palyginti su 2011 m. surašymo duomenimis, esminių pokyčių nematyti ir dėl vyrų bei moterų santuokinės padėties. Didžiausią dalį tarp abiejų lyčių vis dar sudaro susituokusieji. Statistikos ir demografijos ekspertus džiugina tai, kad Lietuvoje daugėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų. Per dešimtmetį gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, padaugėjo 6 proc. O įgijusiųjų tik pagrindinį sumažėjo 2 proc., tik pradinį – 3 proc.
Pirmą kartą visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atliktas surašinėtojams jau nebelankant gyventojų namuose. Visi duomenys buvo paimti iš registrų, informacinių sistemų, taip pat įtraukta ir nakvynės namų informacija.
Nuo 2024 m. planuojama tokius tyrimus organizuoti kasmet.
Mažėja mokesčių mokėtojų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovės Guodos Azguridienės teigimu, Lietuva yra tarp sparčiausiai senstančių Europos šalių. Tai, anot jos, neabejotinai veikia ekonomiką ir valstybės finansus, socialines sritis.
„Mažėjant gyventojų skaičiui, brangsta visa šalies infrastruktūra, nes yra mažiau mokesčių mokėtojų išlaikyti keliams, oro uostams, valstybės aparatui, gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai, socialinėms paslaugoms, mokėti pensijoms“, – komentavo G. Azguridienė.
Ekspertės teigimu, tai veda prie sprendimų, kurie niekam nepatinka – arba taupant išteklius vis labiau koncentruojamos paslaugos didesniuose miestuose, dėl ko nukenčia regionų gyventojai, arba išdalinant visiems finansavimą blogėja paslaugų kokybė ir nuo to kenčia visi gyventojai. Jei nutariama eiti mokesčių kėlimo keliu, įmonėms bei daugiau uždirbantiems žmonėms atsiranda paskata išvažiuoti dirbti kitur – daugybės šiandien paklausių profesijų rinka yra globali. Tai tik toliau didina demografines ir ekonomines problemas.
Išeitis – imigrantai
„Ne vienas guodžiasi gimstamumo didinimo iliuzija. Tačiau nėra jokių sėkmingų gimstamumo skatinimo politikos praktikų: jei kam ir pavyksta didžiulėmis išlaidomis padidinti gimstamumą, efektas trunka neilgai“, – sako G. Azguridienė.
Ką valstybė gali ir turėtų daryti, kad demografinė padėtis gerėtų? Visų pirma, ekspertės nuomone, vykdyti skaidrią ir efektyvią imigracijos politiką.
„Be darbuotojų iš kitų šalių Lietuvos darbo rinka jau nebegali išsiversti. Jei įmonės neturi tiek darbuotojų, kiek joms reikia, jos ne tik nevykdo plėtros, bet gali apskritai mažinti veiklas arba jas iškelti. Tai grasina ir tiems žmonėms, kurie šiandien turi darbą“, – grėsmę mato G. Azguridienė.
Jos nuomone, kitas kelias didinti patrauklumą gyventi, dirbti ir investuoti Lietuvoje yra efektyvinti viešąjį valdymą.
„Jau kuris laikas kalbama, kaip biurokratija slegia žmones bei įmones. Nuo to neproporcingai nukenčia mažieji ir pradedantieji“, – atkreipia dėmesį ekspertė.