Kartą visuomenės jau aptarta architektūrinė vizija panevėžiečiams ant stalo vėl klojama projektuotojams joje pakeitus vieną, tačiau esminę detalę.
Vieno žymiausių Lietuvos architekto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko architektų studijos parengtame naujos Panevėžio autobusų stoties projekte neliko Savanorių aikštės kampe ties J. Basanavičiaus gatve planuoto bokšto su laikrodžiu. Šiam beveik 20 metrų statiniui projektuotojai numatė kitą vietą.
Konkurencija su teatru
Anot R. Paleko, viena pagrindinių priežasčių, kodėl nuspręsta keisti bokšto vietą, – jo konkurencija su iš tolo matomu J. Miltinio dramos teatro pastatu. „
Mums visą laiką kirbėjo klausimas dėl bokšto vietos. Atvažiuojant nuo Vilniaus J. Basanavičiaus gatve ir artėjant į miesto centrą, akivaizdu, kad šios vietos dominantė yra J. Miltinio dramos teatro pastato siluetas. Pasitikrinę pamatėme, kad bokštas arčiau J. Basanavičiaus gatvės išties nemaloniai jį dengtų“, – teigė architektas.
Bokštui naują vietą projektuotojai rinko parengę ne vieną maketo variantą. Dabar jis numatytas kiek giliau, kvartalo viduryje, tarp būsimo stoties perono ir skvero.
R. Paleko nuomone, įkurdintas Savanorių aikštės viduryje statinys netgi labiau atliks savo paskirtį. Bokštas su jo viršuje įrengtu laikrodžiu taptų ne tik naujosios stoties, bet ir būsimo naujo parko, numatyto vietoje dabartinės stoties perono, dalimi, jungtimi tarp šių dviejų naujų miesto erdvių.
Pasak architekto, pakeitus bokšto vietą ir statinį šiek tiek pažeminus, jis taps ne bendramiestinis, kaip kad iš visur matomas bažnyčios siluetas, bet labiau lokalus, tik šitai miesto daliai skirtas akcentas.
„Architektas nėra užprogramuotas. Jis kuria ir mąsto, kuria ir mąsto. Jei bus kuo nors dar nepatenkintas, visada bandys, kiek leidžia galimybės, ieškoti geriausio varianto. Jūs dabar ir matote tą procesą, kai mūsų studijos architektai nebuvo iki galo patenkinti tuo, ką siūlė, dar kartą permąstė ir dabar bokštui siūlo kitą vietą. Į procesą žiūrime kūrybiškai ir bandome surasti kuo geresnį sprendimą“, – sako studijos vadovas.
Apžvalgos aikštelė nepasiteisins
Projektuotojai nusprendė atsisakyti ir pirminiame stoties projekto variante keltos idėjos bokšto su laikrodžiu viršuje įrengti apžvalgos aikštelę. R. Paleko teigimu, tokį sprendimą padiktavo pati vietos specifika – Savanorių aikštė yra savotiškame slėnyje, ją supančios gatvės, didžioji senamiesčio dalis ir Laisvės aikštė įrengtos aukštesniame lygyje.
„Įrengę bokšte apžvalgos aikštelę, įdėtume per daug pastangų, o nieko efektingo iš tos vietos nebūtų matyti. To vaizdo negalima net lyginti su atsiveriančiu iš Panevėžio viešbučio viršutinio aukšto“, – motyvuoja architektas.
Be to, anot jo, įrengiant apžvalgos aikštelę reikėtų bokšte įrengti ne tik laiptus, bet ir liftą, o tai gerokai pakeistų statinio proporcijas.
„Bokštas taptų storas ir negrakštus“, – pažymi R. Palekas.
Anot jo, ir pats būsimos autobusų stoties pastatas yra nemažas, architektūriškai ambicingas, o dėl suprojektuotos požeminės aikštelės ir gana brangus objektas, todėl sprendimus derėtų rinktis apgalvotai.
Projektas ant žemės ir po ja
Architektams pakeitus bokšto vietą, pačios autobusų stoties projektas lieka toks, koks dar praėjusių metų rugpjūtį buvo pristatytas panevėžiečiams.
Pagal parengtąją viziją, autobusai į stotį patektų iš Savanorių aikštės pietinės pusės, o šiaurinėje jos dalyje, kur šiuo metu išsidėstęs asfaltuotas autobusų peronas, numatytas žaliasis skveras.
Šis – veja, medžiai, suoliukai, takeliai, gėlės, šviestuvai – atsidurs dabartinės autobusų stoties perono vietoje, šalia senamiesčio, arčiau pėsčiųjų esamų takų, o iš pietinės pusės skverą ribos gerokai sumažėjęs ir jaukesnis naujosios stoties peronas.
Pasak R. Paleko, autobuso laukiantys žmonės galės leisti laiką ne tik stotyje, ne tik po stogine, bet ir prie jos prisišliejusiame žaliame, o svarbiausia, saugiame skvere. Taip jis įgaus gyvybės, jame galės kurtis kavinukės, paslaugos, aplink jį nevažinės mašinos, kaip dabar, tai bus pėstiesiems skirta teritorija.
Pačios stoties pastatas projektuojamas netaisyklingos trapecijos formos. Jo fasadai bus skaidraus stiklo. Viduje numatyta maždaug 160 kvadratinių metrų keleivių laukiamoji salė, 50 kvadratinių metrų kavinė, bilietų kasos, vairuotojų poilsio kambarys, bagažo ir smulkių siuntų skyrius, dispečerinė, informacijos tarnyba, sanitarinės ir administracijos patalpos.
Naujos stoties perone nenumatyta aikštelių atskiroms kryptims – tomis pačiomis aikštelėmis skirtingu laiku naudosis skirtingomis kryptimis vežantys autobusai. Projektuotojai atkreipia dėmesį, jog nebėra prasmės įrengti daug įlipimo aikštelių, kai keliomis galima naudotis suderinus autobusų grafikus.
Po stoties pastatu bei peronu planuojama įrengti vieno aukšto 92 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Statybų startas – kitąmet
Būsimos stoties projektas su pakeista bokšto vieta viešai svarstyti bus pateiktas gruodžio 3-iąją.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, planuojama jau vasarį turėti statybos leidimą ir skelbti rangos darbų viešąjį pirkimą.
„Tokios apimties objektams pirkimai vyksta maždaug du mėnesius ir tikėtina, kad jau gegužę pamatysime pirmuosius statybos darbus“, – sako T. Jukna.
Skaičiuojama, kad naujosios stoties su erdvia požemine aikštele statybos preliminariai gali kainuoti apie 3 mln. eurų. Pasak administracijos direktoriaus, dalį šių lėšų planuojama numatyti kitų metų Savivaldybės biudžete. Manoma, kad stoties statybos užtruks porą metų.
„Planuojama, kad 2022-ųjų pabaigoje arba 2023 metų pradžioje jau bus galima atidaryti naują stotį“, – teigė T. Jukna.