„Kaip kelininkas svarstau: „Tai tikriausiai Europos Sąjungos, Kelių direkcijos, Savivaldybės – mūsų ir jūsų lėšos, skirtos visų gerovei. Bet kas projektavo, kas ir kaip vykdė techninę šio projekto priežiūrą – man trūksta žodžių“, – nuogąstavo į Nemuno gatvės atkarpą prie Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijos pakvietęs panevėžietis Eimutis.
Vyras rodo į žaliąją zoną tarp naujųjų takų ir gatvės. Ši baigiantis darbams jau apsėta veja, bet sėklos dar nesudygusios. Tačiau didžiausia bėda, pasak aštuntą dešimtį peržengusio specialisto, kad minėta vieta tarsi pylimas skiria takus nuo gatvės ir dėl to po lietaus vanduo kaupsis ant ką tik suklotų trinkelių ir išlieto dviratininkų tako.
„Vanduo turi nubėgti į šoną. Jei jis sustos, kas bus? Pavasarį ir rudenį, kai naktimis pašals, ši vieta taps čiuožykla. O kas čia vaikšto – mokiniai ir seneliai. Ant takų susiformuos ledo kauburėliai – traumos garantuotos“, – įsitikinęs pilietiškas panevėžietis.
Jo nuomone, žalioji zona turi būti lygi ar net žemesnė už išklotus takus. Dėl šios bėdos vyras kreipėsi ir į projekto rangovus, bet jie Eimutį patikino, kad jau viskas pabaigta, ką nors keisti esą vėlu. Dabar jau statomi suoliukai, montuojami kiti takų akcentai.
„Kai takai pasidengs ledu, reiks juos valyti rankomis, o taip galima pažeisti naują dangą. Gal reikės samdyti valomąją techniką, kuri barstys batus gadinančią druską. Žodžiu – naujas objektas, o problemos jau užprogramuotos“, – ramiai žiūrėti į Panevėžio tvarkytojų darbus negali pašnekovas.
Senas kelininkas
Panevėžio mieste keturiasdešimt trejus metus kelininku pradirbęs Eimutis tikina, kad tokių dalykų jo laikais nebuvo. Teko kloti šaligatvius, takus, rengti lietaus kanalizacijas, apšvietimą, bet visus darbus reikėdavo užbaigti visiškai, kad vėliau niekas nieko negalėtų prikišti.
Nepriekaištinga tvarka garsėjantys vokiečiai, pasak pensininko, tokių trūkumų tikrai nesuprastų ir reikalautų darbus atlikti iki galo. Bet mūsų valdžia ir kitos instancijos, vyro įsitikinimu, į viską žiūri pro pirštus – atsakingai tik pinigus pasiima.
„Palyginus su lėšomis, kurių reikėjo tiesiant takus, sulyginti zonas ir padaryti nuolydį vandeniui – tai smulkūs pinigai. Bet manau, kaip studentui prieš egzaminą pritrūksta vienos nakties, taip čia pritrūko daugiau atsakomybės“, – teigė buvęs kelininkas.
Vietomis į pylimą panašioje žaliojoje zonoje auga seni medžiai, kurie pasak pašnekovo, ko gero, sodinti dar prieš 40 metų tiesiant Nemuno gatvę. Nenorint pažeisti jų šaknų darant nuolydį, Eimučio nuomone, medžius galima „įrėminti“ borteliais.
„Už tokius dalykus turi atsakyti techninę priežiūrą vykdantys specialistai. Jų pareiga eiti iš paskos darbininkams ir žiūrėti, ko trūksta“, – kalbėjo panevėžietis.
Nauji metodai
Apie Eimučio priekaištus išgirdęs Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas teigė, kad šiais laikais gatvių, takų ir kitos miesto infrastruktūros įrengimo tvarka pasikeitusi, nei buvo prieš kelis dešimtmečius.
Projektas Nemuno gatvėje, anot jo, iš tiesų baigiamas ir žalioji zona niekam pro akis nepraslydo. Tiesiog vandens nutekėjimas čia esą suplanuotas jam planiruojant reikiama kryptimi.
„Viena iš sudedamųjų rekonstrukcijos projekto dalių yra aukščių planas, nurodant pėsčiųjų ir dviračių tako altitudes, dėl kurių yra išspręstas vandens nubėgimas. Buvęs kelininkas planiravimą turėtų išmanyti“, – aiškino pavaduotojas ir patikino, kad nei žiemą, nei pavasarį tuose takuose problemų dėl vandens nebus.
Nemuno g. pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcija, D. Linkono duomenimis, atliekama pagal parengtą „SRP projektas“ rekonstravimo projektą. Projekto ekspertizė buvo 2017-ųjų vasaros pabaigoje, bendrąją ekspertizę atliko UAB „Pastatų konstrukcijos“. Gauta išvada, kad projektas atitinka reikalavimus ir jį galima tvirtinti. Darbus pagal jungtinės veiklos sutartį vykdo AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „JK ranga“. Darbų techninę priežiūrą vykdo UAB „Prie Lėvens“. Šis projektas kainavo daugiau nei 500 tūkst. eurų.
Miestą jau paliks „pragaro“ mašinos
Kaip ir praėjusią vasarą, Panevėžyje šis sezonas kelininkams šiemet taip pat bus intensyvus. Iš Kelių direkcijos miesto Savivaldybė yra gavusi 3,2 mln. eurų. Vieną milijoną iš savo biudžeto skirs ir miestas.
Už šias lėšas bus baigtos tvarkyti Pušaloto, Molainių, Statybininkų gatvės. Naujai kelininkų desanto sulauks Šiaurės ir labai prastos būklės dabar esanti Kėdainių gatvė.
Taip pat tęsiami ir Europos Sąjungos remiami projektai rekonstruoti pėsčiųjų takams.
Tiesa, birželį Panevėžį žada jau palikti juodosios „pragaro“ mašinos. Jos savo trejų metų suplanuotus darbus, pasak D. Linkono, jau baigia, liko įsisavinti dar 700 tūkst. eurų ir technika išvažiuos. Ją į Aukštaitijos sostinę atvarė AB „Kauno tiltai“.