„Išbandymas ne tai, kad vairuotojai kaip nors netinkamai vežtų, autobusai vėluotų ar apskritai stotelėje nesustotų – nors yra pasitaikę ir tokių atvejų, – kalbėjo prie Panevėžio ligoninės esančioje stotelėje reikiamo autobuso laukiantis Aloyzas. – Vargšu nevykėliu pasijunti dėl to, kad tiesiog nematai atvažiuojančių autobusų švieslentėse įrašytų numerių. Tad esi priverstas puldinėti prie kitų, jaunesnių, ir klausti, koks autobusas atvažiavo.“
Atspėk, kas važiuoja
Kad sunku įžiūrėti miesto autobusų švieslentėse įrašytą maršruto pradžią bei pabaigą ir numerį, paskambinusi į redakciją skundėsi ir „Sekundės“ skaitytoja Irena.
Moteris prisipažino tą daranti ne tiek dėl savęs – įdėmiai žvelgdama, pati dar įžiūri, koks autobusas artinasi. Panevėžietei pagailo stotelėse besiblaškančių keleivių, kurie teisinasi nematantys nei žodžių, nei skaičių.
„Jie priversti arba klausinėti, koks autobusas atvažiuoja, arba, jam artinantis, šokinėti nuo suolų, eiti prie pat autobuso ir stebeilytis į tą švieslentę“, – pasakojo Irena.
Esą gerai, jei dar oras apniukęs, – tuomet užrašus iššifruoti lengviau. Tačiau spiginant saulei jie tampa kone visai nematomi: šviečia oranžine spalva, o kas šviečia – neįskaitai
„Dėl šios problemos esu skambinusi į Panevėžio autobusų parką. Man buvo padėkota už skambutį, bet niekas po to nepasikeitė“, – apgailestavo panevėžietė.
Nei iš priekio, nei iš galo
„Sekundės“ korespondentams pavažinėjus po miesto maršrutinių autobusų stoteles ir pabendravus su jose lūkuriuojančiais keleiviais, visi kartojo tą patį: kad pamatytų atvažiuojančių autobusų numerius, turi pasistengti.
Rožyne gyvenanti ponia Genutė sakė turinti prieiti labai arti autobuso, kad įžvelgtų užrašą švieslentėje – stoviniuodama tolėliau ar nuo suolelio reikalingą maršrutą garantuotai pražiūrėtų.
„Problemos nebūna, kai važiuoju iš Rožyno į centrą, nes ten veža visų numerių autobusai, – į juos lipu net nežiūrėdama. Bet grįžti iš centro į namus jau sudėtingiau. Savojo, 8-ojo autobuso tuomet laukiu jausdama įtampą – bijau įlipti į man netinkantį autobusą“, – atviravo moteris.
Bėda dar ir ta, sako rožynietė, jog priekyje sunkiai įžiūrimi, autobuso gale maršruto numeriai kartais visai nenurodomi.
„Buvo atvejų, kai man nespėjus ateiti iki stotelės autobusas nuvažiuodavo. Puolu žiūrėti, ar tą autobusą praleidau, kurio man reikia, ar vis dėlto ne, o ten – jokio numerio“, – teigė Genutė.
Modernumas ne visada geriau
Statybininkų gatvėje gyvenanti panevėžietė Laimutė tvirtina vis dažniau pasigendanti informacijos apie autobuso maršrutą ne tik gale, bet ir labiausiai keleiviams įprastoje vietoje – ant šoninio lango.
„Ne vieną, o daugybę sykių esu bėgusi link autobuso į stotelę, esančią prie Nemuno gatvės poliklinikos. Iš tolo man nesimato švieslentėje įrašyto numerio autobuso priekyje, o kai pribėgusi neradau ir šoninio, teko man, uždususiai nuo bėgimo, klausinėti, kur tas autobusas važiuoja“, – dėstė moteris.
Ir laukdama stotelėje, ir jau važiuodama ji sako dažnai girdinti keleivių klausimus, koks autobuso numeris. Sutiko ir tokių, kurie pataikė įlipti ne į tą autobusą, kurio reikėjo.
Laimutei pritarė miesto centre gyvenanti bendravardė Laima. Saulėtą dieną ką nors įžiūrėti autobusų švieslentėse – vienas vargas.
„Mus, vyresnius žmones, tai priverčia jaustis nepatogiai“, – guodėsi panevėžietė.
„Juk dauguma autobusais keliaujančių juk ir yra vyresni žmones. Tad, manau, protingiausia būtų ir autobuso priekyje, ir šone, ir gale įtaisyti lentelę su numeriu. Prie tokių lentelių esame įpratę, numeriai matyti iš tolo“, – mano Laima.
Reklama svarbiau už numerį
Stotelėse lūkuriuojantys keleiviai turėjo priekaištų ir temdytiems, aprašinėtiems autobusų langų stiklams – esą per juos maršrutų žymėjimą pamatyti dar sudėtingiau.
Privažiavus 9-o numerio autobusui, kuriame nėra švieslenčių, buvo labai aiškiai matyti priekiniame ir šoniniame languose įstatytos baltos lentelės su mėlynais užrašais. Tačiau galiniame lange numerio nebuvo. Paklausus vairuotojo, kodėl, jis atsakė apskritai šio nebededantis, nes vis tiek užstotų ant stiklo užklijuotos reklamos.
„Aš savo autobusą atpažįstu iš labai ryškaus užrašo, kad šviežia mėsa pardavinėjama Beržų gatvėje. Pamatęs jį žinau, kad tai 8-as numeris“, – tik pusiau juokais dalijosi Vitalijumi prisistatęs panevėžietis.
Technika keičiasi, problema lieka
Panevėžiečių žodžius perdavus Panevėžio autobusų parko vadovui Arnoldui Gražiui, direktorius prisipažino pastaruoju metu negirdėjęs keleivių nusiskundimų, kad sunku įžiūrėti, kas skelbiama autobusų švieslentėse.
„Tokią problemą prieš ketverius ar penkerius metus yra kėlusios silpnaregių organizacijos, – sakė A. Gražys. – Buvo nutarta, kad tame pat autobuse būtų ir švieslenčių informacija, o drauge vairuotojai įstatydavo ir trafaretuose įrašytus maršrutų numerius.“
Anot jo, problema buvo išsakyta tik tą vieną kartą, daugiau ji nebekelta.
O dabar, kai įsigyjama vis daugiau modernių maršrutinių autobusų, kuriuose sumontuotos švieslentės, trafaretuose įrašyti numeriai autobusų languose nebeįstatomi.
„Reikia atsižvelgti dar ir į tai, kad numerio šiaip jau lange neįdėsi, tektų montuoti jiems laikiklius, o tai – kainuoja“, – teigia A. Gražys.
Autobusų parko vadovas patikino, kad žmonių keliama problema bus sprendžiama.
„Nors, tiesą sakant, nemačiau, kad kituose Lietuvos miestuose maršrutiniai autobusai važinėtų su dubliuotais numeriais, esančiais ir švieslentėse, ir įstatytuose languose“, – dėmesį atkreipė Panevėžio autobusų parko vadovas.
Šiuo metu švieslentės nesumontuotos maždaug trečdalyje po Panevėžį važinėjančių maršrutinių autobusų. Ateityje, pasak A. Gražio, švieslentės turėtų atsirasti juose visuose.