Socialiniuose tinkluose pasklidus nudaužyto fasado nuotraukoms, panevėžiečiai puolė spėlioti, kieno gi sodybą papuoš kino teatro apdaila. Savivaldybei su rangovu pradėjus narplioti, kur dingo sienų pagražinimai, paaiškėjo, kad šie nugulė išties privačiame sandėlyje, bet su kino teatro direktorės žinia.
„O vis tik įdomu, į kieno sodybą, sodą ar namus iškeliavo jau nulupta akmens apdaila. Nepigus dalykas, vienok, šiandieninėmis kainomis“, – pakomentavo žurnalistas Rolandas Meiliūnas, sekmadienį socialiniame tinkle įkėlęs aplaupyto „Garso“ nuotrauką.
Kas prikišo nagus prie kino teatro fasado, pirmadienį ėmė aiškintis ir rekonstrukcijos užsakovė Panevėžio savivaldybė. Jos administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, pagal su rangovu Panevėžio statybos trestu pasirašytą sutartį pastarosiomis savaitėmis vyko tik vidaus iškraustymo darbai – kinui rodyti reikalinga įranga, akustinės medžiagos, instaliaciniai laidai pervežami į M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centrą, kuriame įrengiamos laikinos patalpos nekomercinio kino veiklai.
„Kai kilo didelis triukšmas, kad pastatas jau ardomas, nulupama fasado apdaila, kreipėmės į rangovą, kas čia nutiko. Mums paaiškino, kad ne jie, o Savivaldybė leidusi „Garso“ darbuotojams nuimti fasado apdailos medžiagas. Tada klausėme projekto vadovės, kas, kam ir ką leido, ji paaiškino, kad apie fasado ardymą nė kalbos nebuvo. Labai tikimės, kad tų medžiagų prireikė įrengti laikinojo kino teatro patalpoms. Jei ne, būtų labai keista, kad tokie dalykai vyksta“, – komentavo T. Jukna.
Plytelių neprašė
SEMC projekto vadovė Vita Bubliauskaitė patvirtino, kad žinia apie nuluptą fasado apdailą ir jai buvo staigmena. Vadovė teigia dar penktadienį paprašiusi „Garso“ direktorės Genės Pučinskienės pateikti sąrašą daiktų, kuriuos reikia perkelti į įrengiamas laikinąsias kino teatro patalpas. Atsiųstame sąraše apie apdailos plyteles nebuvo nė užsiminta.
„Statybvietė perduoda rangovui, pašaliniams asmenims joje vaikščioti draudžiama. Dėl to penktadienį ir paprašiau „Garso“ direktorės pateikti sąrašą daiktų, kuriuos rangovas dar turėtų jiems perduoti. Ji, kaip direktorė, geriausiai žino, ką reikia perkelti į būsimą laikiną kino salę. Man atsiuntė elektroninį laišką, kad dar reikia rekuperatoriaus, durų ir lauko apšvietimo įrangos. Jokių plytelių neprašė“, – pasakojo V. Bubliauskaitė.
Panaudos interjere
G. Pučinskienė patvirtino, jog numatyto griauti pastato fasado apdaila nulupta su jos žinia. Direktorė teigia planuojanti jas panaudoti kaip interjero detalę kino salėje profesinės mokyklos patalpose.
„Mokyklos interjeras kaip mokyklos, o mes norime ten sukurti „Garso“ atmosferą. Kad atėjęs žiūrovas jį atpažintų“, – aiškino G. Pučinskienė.
Anot jos, plyteles skubėta nulupti iki kovo 1-osios.
„Jos buvo ir anksčiau nuimamos, bet kad pirmadienį nebekeltume kojos, dirbome ir savaitgalį, paskutinius daiktelius darbuotojai rinko. Kai didelis ūkis, vis kažką prisimeni, kad reikia“, – kalbėjo „Garso“ vadovė.
G. Pučinskienė tikina, jog plyteles nulupti leido rangovas. Tačiau kas konkrečiai iš statybų bendrovės davė tokį leidimą, neprisiminė.
„Dėl apdailos plytelių buvo derinama su PST. Mes jų atsiklausėme. Kalbėjome su projekto vadovu, sakyčiau, Aurimu“, – svarstė direktorė.
Sutiko pasaugoti
Iš „Garso“ patalpų iškraustyti daiktai kol kas išblaškyti per kelias vietas. Dalis jų sukrauta M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centre, kuriame įrengiama kino salė. Kita dalis savo eilės laukia Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ sandėlyje Beržų gatvėje. Nuo „Garso“ fasado nuluptoms apdailos plytelėms direktorė suradusi dar ir trečią pastogę – privačiam asmeniui priklausantį sandėlį Pažagieniuose.
„Sekundės“ fotografui įamžinti jame sukrautas dolomito plokštes pasirodė ne tokia ir paprasta užduotis. Į mokykloje įrengiamą užrakintą kino salę fotografas buvo įleistas iš karto, o pasitikusi darbuotoja mielai aprodė, kur panevėžiečiai, kol bus statomas menų centras, rinksis žiūrėti nekomercinio kino, tačiau patekti į privatų sandėlį su „Garso“ plytelėmis prireikė laiko.
Ryte G. Pučinskienė tvirtino, jog sandėlio savininkas yra išvykęs ir nėra kam atrakinti durų. Vėliau direktorė sutiko pati palydėti iki Pažagienių ir parodyti sandėlyje tvarkingai sukrautas dolomito plokštes.
„Žmogus geranoriškai sutiko bent du mėnesius priglausti tuos du padėklus su plytomis, nė vienos niekas iš čia nepaims“, – aiškino direktorė.
Įrengiama kino salė
Šiuo metu M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centre kino teatrui užleistose patalpose tvarkoma 2-ame aukšte esanti kino salė: kabinamos lubos, netrukus bus montuojama salės akustika, kino įranga. Vėliau pirmame aukšte atsiras ir kasos.
„Kai pirmo aukšto interjerą tvarkysime, tada ir dolomito plokštes sudėsime“, – tvirtina G. Pučinskienė. Planuojama, kad kino teatras po mokyklos stogu veiks 2–3 metus, kol vietoje dabartinio „Garso“ Respublikos gatvėje iškils menų centras.
Starto dar laukia
T. Juknos teigimu, „Garso“ pastato demontavimo darbus planuojama pradėti ne anksčiau nei nuo kovo 15 dienos.
Anot jo, kadangi po menų centru numatyta statyti požeminę aikštelę, teks išvežti didelį kiekį grunto, paruošiamieji darbai – griovimas, atliekų ir grunto išvežimas – turėtų trukti iki trijų mėnesių. Projekte numatyta išsaugoti senojo sovietmečiu statyto pastato fragmentus.
Darbai atidėliojami jau maždaug mėnesį dėl visuomenininkų priešinimosi ir neaiškumų dėl paties dailininko Stasio Eidrigevičiaus pozicijos.
„Menininkas yra atsiuntęs raštą, kad jis dalyvauja projekto darbo grupėje, mato tokio centro didelę naudą Panevėžiui, tik nenori dalyvauti statybų procese ir kad jo vardas būtų naudojamas rietenose. Tą raštą persiuntėme Centrinei projektų valdymo agentūrai (CVPA) ir dabar laukiame jos atsakymo“, – teigė T. Jukna.
Menų centro statyboms yra skirta 3 mln. eurų ES paramos, tiek pat numačiusi prisidėti pati Savivaldybė, o dar 5 mln. eurų tikimasi per ateinančius porą metų sulaukti iš Valstybinės investicijų programos.
„Jei CVPA suabejos, kovosime iki galo, kad finansavimas projektui išliktų. Vis dėlto finansavimo sutartis pasirašyta, sutarties sąlygos yra vykdomos. Taip paprastai niekas nesutiks, kad ji būtų nutraukta. Visi tie sutikimai, kurie buvo reikalingi teikiant paraišką, buvo gauti. Projektas, vertinant paraiškas, buvo įvertintas kaip pats geriausias ir netgi iš visų paraiškų užėmė pirmą vietą. Tada visų tikslas buvo, kad Panevėžyje atsirastų menų centras su S. Eidrigevičiaus kolekcija“, – sako T. Jukna.
Po vienu stogu
Menų centras dabartinio „Garso“ vietoje turėtų iškilti vėliausiai iki 2023-iųjų pavasario. Jame planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, atsiras ir holai, infocentras, meno knygynas, mediateka. Pasak T. Juknos, pirmajame statybų etape numatyta įrengti ir atskirą, iki 80-ies vietų kino salę. Vėliau, antruoju etapu, turėtų būti statoma kita, didesnė, daugiafunkcė erdvė, joje taip pat bus galima rodyti nekomercinį kiną, organizuoti kitus renginius.
Savivaldybė skaičiuoja, kad į menų centro projektą nuo 2016 m. jau yra investuota apie 350 tūkst. eurų. Šiuo metu vykstantis „Garso“ perkėlimas į laikinąsias patalpas gali kainuoti dar maždaug 50 tūkst. eurų.